Lietuvos moksleivių mityba ir jos socialiniai-ekonominiai netolygumai
LTDisertacijoje analizuojama 11–18 m. Lietuvos moksleivių mityba ir jos socialiniai-ekonominiai netolygumai. Darbe nagrinėti šie uždaviniai: 1) įvertinti moksleivių mitybos įpročius ir palyginti juos pagal lytį ir amžių; 2) išanalizuoti moksleivių mitybos įpročių tarpusavio sąsajas; 3) išnagrinėti skirtingų socialinių-ekonominių rodiklių ryšius su moksleivių mitybos įpročiais; 4) įvertinti socialinių-ekonominių veiksnių reikšmę mitybai atsižvelgiant į kitus gyvensenos ir aplinkos veiksnius. Disertacinis darbas parengtas remiantis dviejų vienmomenčių tyrimų duomenimis: 1) 2010 m. tyrimo „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensena ir sveikata“ (angl. Health Behaviour of School-aged children, str. HBSC); 2) 2012 m. tyrimo „Mokyklinio amžiaus vaikų mitybos netolygumai“. Anketinės anoniminės apklausos atliktos 2010 m. ir 2012 m. pavasarį. Tyrimai atskleidė, kad didelės Lietuvos moksleivių dalies mitybos įpročiai nėra sveiki; sąsajos tarp atskirų nesveikų maisto produktų vartojimo yra daug stipresnės negu sąsajos tarp vaisių ir daržovių vartojimo. Nustatyta, kad iš 7 nagrinėtų socialinių-ekonominių veiksnių, su moksleivių mityba labiausiai siejasi šeimos turtingumas pagal FAS (angl. Family affluence scale) skalę. Disertacijoje buvo nagrinėjama socialinių-ekonominių veiksnių reikšmė paauglių mitybai gyvensenos, aplinkos ir kitų veiksnių kontekste, tačiau šeimos turtingumas pagal FAS skalę – stipriausias iš visų nagrinėtų su mityba susijusių veiksnių, sąlygojančių paauglių mitybos netolygumus.
- Mokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročių tyrimas ir vertinimas. Sveikatos mokslai. 2020, t. 30, Nr. 1, 40-47.
- Projektas „Sveikatiada“: 6–7 klasių mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių tyrimas. Visuomenės sveikata. 2020, Nr.3 (90), p. 48-58.
- What Lithuanian first-graders eat: results of a 15-year semi-longitudinal, cross-sectional surveillance study. Nutrients. 2024, 16, 1970, p. 1-12.
