Paauglių savigarbos ugdymosi veiksniai mokykloje

LTSavigarbos konstruktą tyrinėję mokslininkai akcentuoja savigarbos svarbą žmogaus asmenybės raidai, psichinei sveikatai, mokymosi motyvacijai, tarpasmeniniams santykiams. Šio darbo tikslas - nustatyti ugdymo proceso veiksnius, stiprinančius ir menkinančius paauglių savigarbą. Empirinis tyrimas buvo grindžiamas pozityvistine (kiekybinis tyrimas) ir konstruktyvistine-interpretacine (kokybinis tyrimas) paradigmomis. Pusiau struktūruotu interviu siekta atskleisti ugdymo proceso dalyvių – mokytojų ir mokinių gilumines patirtis: išsiaiškinti paauglių patyrimą, atskleidžiantį jų savigarbą stiprinančius ar menkinančius veiksnius ugdymo procese; atskleisti mokytojų asmenine patirtimi grindžiamą požiūrį į paauglių savigarbą stiprinančius ir menkinančius veiksnius ugdymo procese. Tyrimo rezultatai buvo analizuojami remiantis statistine aprašomaja ir turinio analize. Disertaciniame darbe atskleisti iki šiol mažai tyrinėti paauglio savigarbą stiprinantys veiksniai, tokie kaip mokytojo asmenybės savybės, mokymo(si) metodai ir būdai, mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimas ir įsivertinimas, paramos būdai žemos savigarbos bei patyčias patiriantiems paaugliams. Tyrimu nustatyti, veiksniai tiesiogiai susiję su paauglio savigarbos ugdymusi, akademiniais pasiekimais, mokymosi motyvacija, tarpasmeniniais santykiais su bendraamžiais ir mokytojais.