LTDaktaro disertacijoje siekiama atskleisti po restruktūrizavimo ligoninėse likusių dirbti slaugytojų psichologinės savijautos ir psichosocialinių darbo veiksnių sąsajas. Tyrime dalyvavo 775 slaugytojos iš 13 restruktūrizuotų Lietuvos ligoninių. Psichologinė savijauta vertinta apimant pozityvaus (suvokiama gerovė) ir negatyvaus (subjektyvios sveikatos rodikliai – prastas bendras sveikatos vertinimas, prastos psichikos sveikatos dienų skaičius, nerimo patyrimas ir kt.) funkcionavimo aspektus. Atsižvelgus į restruktūrizavimo reiškinio kompleksiškumą, vertinti šie psichosocialiniai darbo veiksniai bei su pertvarkomis siejami jų pokyčiai – darbo reikalavimai, darbo kontrolė (autonomija darbe ir galimybė panaudoti įgūdžius), socialinė kolegų ir vadovų parama, nesaugumas dėl darbo, psichologinis smurtas bei suvoktas restruktūrizavimo proceso teisingumas. Tyrimas atskleidė, kad slaugytojų psichologinei savijautai apibūdinti tinka dviejų matmenų modelis, kurio suvokiamos gerovės matmuo atspindi pozityvaus funkcionavimo, o subjektyvios sveikatos matmuo – negatyvaus funkcionavimo aspektus. Atskirų psichologinės savijautos rodiklių ir kompleksinė psichologinės savijautos prognozinių veiksnių analizė parodė, kad psichosocialiniai darbo veiksniai leidžia numatyti slaugytojų psichologinę savijautą net ir kontroliuojant slaugytojų nerimastingumą. Galimybė darbe panaudoti įgūdžius, kolegų ir vadovų socialinė parama darbe atsiskleidė kaip apsauginiai slaugytojų psichologinės savijautos veiksniai, o nesaugumas dėl darbo, psichologinis smurtas darbe bei su pertvarkomis siejamas neigiamų psichosocialinių darbo veiksnių intensyvėjimas atsiskleidė kaip rizikos veiksniai.