Matematikos ir informatikos studijų programas pasirinkusių studentų informacinis raštingumas ir tarpasmeninė komunikacija

LTXXI amžiuje Lietuvoje informacinis raštingumas, informaciniai gebėjimai, informacinė kompetencija siejama su informacijos valdymu, o ne vien tik su informacinėmis technologijomis ar žmogaus gebėjimu dirbti kompiuteriu. Dažniausiai informacinis raštingumas apibūdinamas kaip gebėjimas rasti, naudoti ir įvertinti įvairią informaciją, mokėjimą mokytis, supratimą ir žinojimą, kaip informacija esti organizuota, panaudojant informacines ir komunikacines technologijas bei tradicinius darbo su informacija būdus. Informacinio raštingumo gebėjimams priskiriami ir informacijos sklaidos gebėjimai. Informacija skleidžiama, perduodama komunikavimo procese. Vadinasi, informacinio raštingumo gebėjimai susiję su komunikavimo gebėjimais. Todėl nagrinėjant informacinį raštingumą holistiniu, integraliu požiūriu, pereinama prie komunikavimo proceso įžvalgų, komunikacinės informacija besikeičiančių asmenų kompetencijos. Kadangi informacinio raštingumo ir komunikvimo gebėjimų formavimasis yra tęstinis (permanentinis) procesas, kuris prasideda bendrojo ugdymo mokykloje ir tęsiasi studijuojant aukštojoje mokykloje, todėl disertacijoje informacinis raštingumas ir tarpasmeninė komunikacija nagrinėjama edukaciniu aspektu. Tyrimu siekta išsiaiškinti studentų, pasirinkusių matematikos ir informatikos studijų programas, informacinį raštingumą ir komunikacinę kompetenciją ir atskleisti, kiek informacinis raštingumas turi įtakos komunikacinei kompetencijai ir kokį poveikį komunikacinė kompetencija turi informaciniam raštingumui. Tyrimas atliktas naudojant standartizuotą informacinio raštingumo testą ir tarpasmeninio bendravimo kompetencijos modelį. Pirmą kartą nagrinėti šalies aukštųjų mokyklų matematikos ir informatikos studijų programas pasirinkusių studentų informacinio raštingumo gebėjimai ir tarpasmeninė komunikacija.