Darbo paklausos poveikio užimtų gyventojų gebėjimų asimetrijai vertinimas
LTDisertacijoje išnagrinėta iškelta tyrimo problema – nustatyta, kokie veiksniai ir kaip lemia užimtų gyventojų gebėjimų asimetriją darbo rinkoje. Pirmojoje disertacijos dalyje atlikta gebėjimų sąvokos skirtinguose kontekstuose analizė. Pasiūlyta gebėjimų sampratos apibrėžtis ir pagrįstas jos sąryšis su kvalifikacija, gebėjimų sąvoką siekiant naudoti kaip ekonominę kategoriją. Atlikta gebėjimų asimetrijos sąvokų analizė ir apibendrinimas. Remiantis darbo paklausos požiūrio teorijų apibendrinimu ir darbo paklausos veiksnių poveikio gebėjimų asimetrijai empirinių tyrimų analize, identifikuoti ir pagrįsti veiksniai, lemiantys gebėjimų asimetriją darbo rinkoje: globalizacija, technologijos, instituciniai veiksniai, išsilavinimas. Antrojoje disertacijos dalyje sudaromas ir pagrindžiamas paklausos poveikio gebėjimų asimetrijai vertinimo modelis, atsižvelgiant į pirmojoje disertacijos dalyje pristatytas teorines veiksnių poveikio gebėjimų asimetrijai koncepcijas. Trečiojoje disertacijos dalyje atliekamas darbo paklausos veiksnių poveikio užimtų gyventojų gebėjimų asimetrijai tyrimas. Šiuo tyrimu įvertinamas globalizacijos, technologijų, institucinių veiksnių, išsilavinimo poveikis perteklinei ir deficitinei gebėjimų asimetrijai 28 ES šalių atveju. Nustatomi darbo paklausos veiksnių poveikio skirtumai didesnių investicijų į išsilavinimą ir santykinai konkurencingesnėse tarptautinėje prekyboje šalyse. Disertaciją užbaigia išvados, tolesnių tyrimų kryptys, literatūros sąrašas, priedai.
ENIn this dissertation the main problem, what factors and how determine the skills mismatch, has been analyzed. The analysis of skill concept in various contexts has been accomplished in the first chapter of the dissertation. Moreover, the concept of skills mismatch has been introduced, substantiating its connection with qualification, in pursuance of its application of economical context. The concepts of skill and skills mismatch have been analyzed and summarized in this chapter. According to the summarized labour demand theories and results of the researches, analyzing labour demand factors, which influence skills mismatch, there have been identified and reasoned the main factors determining skills mismatch: globalization, technologies, institutions and education. In the second chapter of the dissertation the evaluation model of labour demand influence on skills mismatch has been composed and substantiated, according to the theoretical concept of labour demand factors influence on skills mismatch, presented in the first chapter. In the third chapter of the dissertation the research of labour demand factors influence on employed populations skills mismatch has been done. In this research the evaluation of globalization, technologies, institutions and education influence on surplus and deficit skills mismatch have been evaluated in the case of 28 EU countries. The differences of labour demand factors influence in countries, with higher education expenses and relatively competitive international trade, have been determined. The dissertation has been completed with conclusions, directions for the future researches, references and appendixes.
