LTKretingos grafų Tiškevičių gyvenimą atskleidžiantys šaltiniai yra mažai tyrinėti, o istoriografija – kukli, todėl naudojantis Kretingos muziejuje saugomu Kretingos dvaro archyvu ir fotografijų rinkiniu bei atsiminimais, straipsnyje pristatoma Tiškevičių giminės Kretingos atšakos šeimos istorija, supažindinama su žymesnių jos atstovų veikla Lietuvos pajūryje ir Vilniaus krašte bei pateikiama Juozapo Tiškevičiaus (1830-1891) šeimos genealogija. J. Tiškevičius buvo šeimos rezidencijos Kretingoje įkūrėjas. Pagal giminės tradiciją, jis tapo karininku, o dėl ligos išėjęs į atsargą, savo laiką ir žinias skyrė verslui: dvarų ekonominės veiklos plėtojimui ir medienos eksportui. 1875 m. į Kretingą perkėlęs šeimos rezidenciją, jis ten įrengė biblioteką su darbo kabinetu, reprezentacines sales, valgomuosius, dvaro koplyčią, Tiškevičių giminės atstovų portretų galeriją. Šalia dvaro buvo įrengtas prancūziškas parkas su tvenkiniais. Dėl J. Tiškevičiaus susidomėjimu mokslo ir technikos pažanga, Tiškevičių valdose steigtos pramonės įmonės; 1878 m. Kretingoje įrengta pirmoji Lietuvoje hidroelektrinė, o 1882 m. su Oginskiais nutiesta pirmoji telefono linija. Straipsnyje glaustai pristatytos Juozapo Tiškevičiaus ir Sofijos Horvataitės vaikų biografijos: pora susilaukė 12 vaikų, iš kurių užaugo 5 sūnūs ir 3 dukros. Daugiau dėmesio skirta Aleksandro Tiškevičiaus – paskutinio Kretingos dvaro savininko biografijai. Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija išblaškė Tiškevičių šeimos atstovus po visą pasaulį, o jų puoselėtos valdos buvo nualintos ir prarastos.