Lietuvos ūkininkų ūkių gyvybingumo pokyčiai
LTLietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), pasikeitė žemės ūkio rėmimo principai ir verslo aplinka. 2003 ir 2010 m. žemės ūkio surašymo duomenų palyginimas rodo, kad nagrinėjamu laikotarpiu ūkių, didesnių nei 1 ha, skaičius sumažėjo ketvirtadaliu, tačiau iki šiol yra mažai tyrimų, kuriuose būtų analizuotas šių ūkių ekonominio gyvybingumo pokytis bei nustatytos pažeidžiamiausios žemės ūkio sritys. Studijos tikslas – remiantis parengta metodika ištirti Lietuvos ūkininkų ūkių gyvybingumo situaciją. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: - Atlikti žemės ūkio ir ūkininko ūkio gyvybingumo sampratų, gyvybingumo vertinimo rodiklių ir metodikų analizę bei parinkti rodiklių rinkinį Lietuvos ūkininkų ūkių gyvybingumo situacijai tirti. - Ištirti Lietuvos ūkininkų ūkių ekonominio gyvybingumo dabartinės būklės ir situacijos iki stojimo į ES pokytį. - Pateikti Lietuvos ūkininkų nuomonės dėl jų ūkio gyvybingumo ir jį lemiančių veiksnių tyrimo rezultatus. Studijoje nagrinėjamas žemės ūkio ir ūkininko ūkio gyvybingumas, jo vertinimo rodikliai ir metodai, aptarti probleminiai gyvybingumo vertinimo aspektai ir išskirtos perspektyvios tyrimų kryptys. Mokslinės literatūros analizės rezultatai panaudoti vykdant du vienas kitą papildančius tyrimus: 1) Lietuvos prekinių ūkininkų ūkių ekonominio gyvybingumo situacijos iki stojimo į ES ir dabartinės būklės palyginimą; 2) Lietuvos ūkininkų nuomonės tyrimą, siekiant atskleisti jų požiūrį į esminius ūkio gyvybingumo klausimus.Lietuvos ūkininkų ūkių ekonominis gyvybingumas vertinamas remiantis trimis esminiais žemės ūkio ilgalaikio gyvybingumo veiksniais: ūkio dydžiu, specializacija ir ūkininkaujančio asmens amžiumi. Parengta ekonominio gyvybingumo vertinimo metodika leidžia matyti svarbiausių ūkių grupių bazinių charakteristikų pokyčius, sietinus su žemės ūkio situacija iki stojimo į ES ir dabartine Lietuvos žemės ūkio būkle. Pasiūlyta metodika rodo ryšius tarp gyvybingumo veiksnių ir pagrindinių ekonominio gyvybingumo rezultatų bei efektyvumo rodiklių. Tyrimas lygina 2001–2003 ir 2011–2013 m. Lietuvos ūkininkų ūkių ekonominio gyvybingumo situaciją. Lietuvos ūkininkų ūkių nuomonės tyrimas leidžia pamatyti ryšius tarp skirtingų ekonominio gyvybingumo laiko horizontų, trijų ilgalaikio žemės ūkio gyvybingumo veiksnių ir kitų nefinansinių rodiklių, išskirtų remiantis mokslinės literatūros analize. Atlikta anketinė apklausa rodo dabartinę gyvybingumo situaciją žemės ūkyje ir papildo ekonominio gyvybingumo pokyčio tyrimą, leidžiant daryti labiau pagrįstas išvadas apie pažeidžiamiausias šalies žemės ūkio sritis.
ENThe study deals with the conception of viability in agriculture and on farm level, applied evaluation indicators and methods, discusses bottle neck problems of estimation and identifies promising directions of research. The results of scientific literature review were used in two complementary researches: 1) The comparison of Lithuanian commercial farmers farms’ economic viability situation before joining the EU and the current status of agriculture; 2) The survey of farmers’ attitudes towards key viability issues of their farms. The evaluation of Lithuanian farms’ economic viability is based on three main factors of long-term viability of agriculture: size of farm, type of farming, age of farmers. The developed method discloses changes in main characteristics of selected groups of farms before joining the EU and the current status of Lithuanian agriculture. The proposed method shows links between the factors of the long-term viability and the main results of economic viability. The research compares the current situation in Lithuanian agriculture (2011–2013) to the situation in 2001–2003. The survey of Lithuanian farmers’ attitudes allows us to explore links between different time horizons of economic viability, three main factors of long-term viability of agriculture, and other non-financial criteria, which were identified implementing literature review. The survey shows the current situation of viability of agriculture and complements the results of economic viability research allowing to provide well-founded conclusions about the most vulnerable areas of agriculture.
