Agrarinės aplinkosaugos priemonių poveikio Lietuvos žemės ūkio sektoriui vertinimas
LTŠio tyrimo tikslas – įvertinti agrarinės aplinkosaugos priemonių poveikį Lietuvos žemės ūkio sektoriui. Tyrime pristatoma agrarinės aplinkosaugos priemonių esmė, istorinė, politinė retrospektyva ir šių priemonių poveikio žemės ūkio sektoriaus įvertinimas gamybiniams, ekonominiams ir socialiniams rodikliams. Tyrimo rezultatai. Siekiant prisidėti prie mokslinės diskusijos apie įgyvendinamų agrarinės aplinkosaugos priemonių poveikį žemės ūkio sektoriui ir suteikti mokslo žinių, kuriomis remiantis būtų galima priimti politikos sprendimus, parengta kokybiniais ir kiekybiniais metodais paremta šių priemonių vertinimo metodika, leidžianti kompleksiškai įvertinti visų agrarinės aplinkosaugos priemonių poveikį žemės ūkio sektoriaus gamybiniams, ekonominiams ir socialiniams rodikliams, numatyti prioritetines agrarinės aplinkosaugos politikos sritis, kad skiriamos lėšos nebūtų naudojamos fragmentuotai ir neefektyviai. Parengtos metodikos pagrindas yra matematinis tiesinio programavimo modelis, kurį naudojant kiekybiškai įvertintas agrarinės aplinkosaugos priemonių poveikis Lietuvos žemės ūkio sektoriaus gamybiniams, ekonominiams ir socialiniams rodikliams, taip pat parengti, išanalizuoti ir įvertinti aktualių scenarijų rezultatai. Gauti rezultatai suteikia objektyvių, moksliškai pagrįstų žinių apie agrarinės aplinkosaugos priemonių poveikį Lietuvos žemės ūkio sektoriui. Be to, padeda suvokti, kaip agrarinės aplinkosaugos politika netiesiogiai veikia ūkininkų ekonominę elgseną, realizuojant BŽŪP agrarinės aplinkosaugos tikslus. Parengtas kiekybinio vertinimo matematinio programavimo modelis gali būti naudojamas kaip praktinė ir metodinė priemonė. Taip pat įvertinta kompensacinių išmokų įtaka ūkininkų apsisprendimui įgyvendinti agrarinės aplinkosaugos priemones. Pateikti pasiūlymai, kaip tobulinti žemės ūkio politiką agrarinės aplinkosaugos srityje.
ENThe objective of this research is to assess the impact of agri-environmental measures on Lithuanian agricultural sector. The study presents the essence of agri-environmental measures, historical and political retrospective, and the impact ssessmentof those measures on the technical, economic and social indicators in agricultural sector. Results. In order to contribute to the scientific debates on the impact of agri-environmental measures on agricultural sector and support policy decisions, the impact assessment methodology, based on qualitative and quantitative methods, and enabling a comprehensive impact assessment of all agri-environmental measures on the technical, economic and social indicators in agricultural sector, was prepared. It also may provide agri-environmental policy priorities that allocated funds are not fragmented and inefficient. The key element of the developed methodology is linear mathematical programming model, by which the impact of agri-environmental measures on the technical, economic and social indicators in agricultural sector was quantitatively assessed, as well as relevant scenario analysis was carried out. The results provide policy makers with objective, scientifically based knowledge on the impact of agri-environmental measures on Lithuanian agricultural sector. In addition, it helps to perceive how the realization of agri-environmental objectives of the CAP indirectly affects the economic behaviour of farmers. The prepared mathematical programming model of the quantitative assessment can be used in the academic community as a methodical training subject. The impact of compensatory payments to the willingness of participation in the agri-environmental measures is also estimated. The proposals for the agricultural policy within the field of agri-environment improvement are provided. Key words: agricultural sector, agri-environmental measures, impact assessment, mathematical programming.
