LTPirmasis Vilniaus istorijos tomas aprėpia laikotarpį nuo XIII a. iki 1795 metų, tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarpsnis. XIII a. pabaigoje prasidėjo urbanizaciniai procesai, XIV a. miestas augo ir virto Lietuvos valstybės sostine. Autoriai aptaria, kaip keitėsi šio Lietuvos valdovų rezidencinio miesto svarba, kaip valstybės valdžios institucijų veikla padėjo išsaugoti jo, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės, reikšmę XVI–XVIII a., kaip jo raidą paveikė karai. Daug dėmesio skiriama švietimo ir kultūros plėtotei, atskleidžiamas Vilniaus daugiatautiškumas ir daugiakonfesiškumas. Ypač atidžiai apžvelgiama miesto savivaldos ir miestiečių bendruomenės praeitis, urbanistinė miesto raida.