Pieno gamybos kvotų panaikinimo įtakos Lietuvos pienininkystei vertinimas
LTPieno gamybos kvotos Europos Sąjungoje (ES) nuo 1984 m. buvo viena svarbiausių žalio pieno rinkos reguliavimo priemonių. Jų panaikinimas 2015 m. balandžio 1 d. pakeis šios rinkos sąlygas, nors ES ėmėsi priemonių, padėsiančių sklandžiai pereiti į rinką be kvotų. Pieno gamybos kvotų panaikinimas nevienodai paveiks ES šalis nares, nes kvotos jų galiojimo pabaigoje nevienodai ribojo prekinio pieno gamybą, skyrėsi ir kitos sąlygos. Lietuvoje pienininkystė yra viena svarbiausių žemės ūkio veiklų, pagaminanti 19– 24 proc. bendrosios žemės ūkio ir daugiau nei pusę gyvulininkystės bendrosios produkcijos. Lietuva pagal pagaminamo pieno kiekį vienam gyventojui 2013 m. kartu su Estija dalijosi 4–5 vieta ES. Tad pokyčiai pieno sektoriuje yra svarbūs didelei daliai Lietuvos žemės ūkyje dirbančių žmonių ir visai žemės ūkio ekonomikai. Priėmus sprendimą 2015 m. ES panaikinti pieno gamybos kvotas, buvo paskelbta nemažai mokslinių darbų, kuriuose vertinta pieno gamybos kvotų panaikinimo įtaka ES pienininkystei. Dauguma pieno gamybos kvotų panaikinimo galimas pasekmes tyrusių autorių prognozavo gana sklandų ES perėjimą prie bekvotės pieno gamybos ir pažymėjo, kad pieno gamybos augimas koncentruosis palankesniuose pienininkystei regionuose ir efektyvesnės pienininkystės šalyse. Mokslinių darbų, kaip pieno gamybos kvotų atsisakymas paveiks Lietuvos pienininkystę, nėra, tik kai kuriuose tyrimuose tarp kitų šalių paminėti ir galimi Lietuvos prekinės pieno gamybos pokyčiai. Išanalizavus tyrėjų nagrinėtus pieno gamybą po kvotų panaikinimo lemsiančius veiksnius ir jų tarpusavio ryšį bei įvertinus Lietuvos pieno gamybos sektoriaus specifiką, buvo išskirti veiksniai, kurie turės didžiausios įtakos pieno gamybos vystymuisi po kvotų panaikinimo.Kiekvienam veiksniui buvo parinktas jį apibūdinantis rodiklis. Siekiant patikrinti, ar veiksniai darys įtaką Lietuvos prekinio pieno gamybai ir žalio pieno supirkimo kainai, buvo atlikta koreliacinė analizė ir įvertintas veiksnių reikšmingumas. Reikšmingi veiksniai buvo sugrupuoti į lemiančius pasiūlą (pieno gamybą ribojantis kvotos mastas, pelningumas, pieno ūkio dydis, melžiamų karvių skaičius ir produktyvumas) ir paklausą (pasaulinės pieno produktų paklausos ir pasiūlos santykis, apsirūpinimas perdirbimo pajėgumais, užsienio prekyba pieno produktais, pokyčiai kaimyninių šalių pienininkystėje). Po to buvo nustatytas veiksnių teigiamas ar neigiamas poveikis prekinės gamybos apimtims ir kainai 2020 m. Tyrimas parodė, kad pieno gamybos kvotų panaikinimas Lietuvos pienininkystei tiesioginės įtakos neturėtų daryti, nes nacionalinė pieno gamybos kvota niekada nebuvo įvykdyta daugiau nei 83 proc. Didžiausią įtaką ir žalio pieno gamybai, ir kainai didėti turės perdirbimo pajėgumų augimas. Žalio pieno paklausą Lietuvoje mažins pokyčiai kaimyninių šalių pieno sektoriuose. Įvertinus ir kitų veiksnių poveikį, 2020 m., palyginti su 2014 m., galima tikėtis prekinio pieno gamybos augimo ir didesnės žalio pieno kainos. Tačiau žalio pieno supirkimo kainos lygis neturėtų pralenkti kaimyninėse rinkose siūlomos kainos.
ENMilk production quotas in the EU since 1984 have been one of the most important raw milk market regulation instrument. The abolition of milk quotas on the 1st of April 2015 changed the market conditions noticeably, although the EU has taken tools to help smooth the transition to the market without quotas. The abolition of milk quotas will affect the EU member states unevenly, because the quotas at the end of their validity were limiting each country marketable milk production in different amounts and because of the other different conditions. In Lithuania dairy farming is one of the most important agricultural activities. It produces 19–24 percent of total agricultural production and accounts for more than half of the gross output of animal husbandry. Lithuania according to the amount of milk produced per capita in 2013, together with Estonia shared the 4–5 places in the EU. Thus, changes in the milk sector are important for a large part of the Lithuanian people working in agriculture and for the whole agricultural economy. The decision to abolish milk production quotas in 2015 was followed by a number of scientific studies evaluating the influence of milk production quotas abolition on the EU dairy industry. Most authors investigating the possible consequences of the milk production quotas abolishment predicted quite a smooth transition to the EU milk production without quotas and noted that the growth in milk production will be concentrated in more favourable dairy regions and efficient dairy farming countries. There is no scientific works concerning the abolition of milk production quotas effects on the Lithuanian dairy sector, but in some studies the possible marketable milk production changes in Lithuania is mentioned among the other countries. [...].
