Ūkininkų socialinė atsakomybė teikiant viešąsias prekes ir paslaugas: daugiakriterinis vertinimas
LTXXI a. pradžioje kaimo politika išlieka viena svarbiausių viešosios politikos sričių. Į šių sprendimų procesą įsitraukusi visuomenė ima reikalauti iš esmės peržiūrėti paramos teikimo principus ir pagrįsti, už kokių vertybių sukūrimą remiami žemdirbiai. Taip išryškėja probleminis paradoksas: už viešųjų prekių ir paslaugų teikimą – viešojo intereso įgyvendinimą agrariniame sektoriuje, priešingai nei kituose sektoriuose, ūkininkams skiriamos viešojo sektoriaus lėšos. Problemos aktualumo mastą rodo pastarąjį dešimtmetį mokslininkų atlikti tyrimai, suponuojantys, kad dėl didžiulio kaimo politikos priemonėms skiriamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių intensyvumo besitransformuojantis kaimas išgyvena vertybinę krizę. Taip ūkininkų socialinė atsakomybė, teikiant viešąsias prekes ir paslaugas, atveria naują originalų agrarinį diskursą poindustrinės visuomenės vertybių sistemų tyrimuose. [...].
ENAt the beginning of the 21st century, rural policy remains one of the most important areas of public policy. The activity of public society calls for an essential review of the underlying support principles and justification of the public value, created by farmers that are subject to the support. It highlights the problematic paradox of this research: for the provision of public goods and services, i.e. for meeting the public interest, in agricultural sector, unlike other sectors, farmers are sponsored from public funds. The extent of the problem is evident from overviewed research of recent decades. Findings imply that rural areas are experiencing value crisis due to the massive deployment and intensity of financial and human resources which over accelerated rural development. Therefore social responsibility of farmers in the provision of public goods and services becomes a novel object of discussion, opening up a new original agrarian discourse into the research of post-industrial society’s value system. [...].
