Manikūnų mokyklos istorija, 1918-1991

LTKnyga „Manikūnų mokyklos istorija (1918-1991)“, skirta mokyklos įkūrimo šimtmečiui, atspindi Manikūnų krašto švietimo praeitį. 26-ių ilgiau ar trumpiau čia dirbusių mokytojų biografijos parengtos remiantis archyvų, muziejų ir bibliotekų fonduose surinktais duomenimis, literatūros analize, artimųjų ar buvusių mokytojų ir mokinių atsiminimais. Penkių dalių knyga, gausiai iliustruota retomis, istorinę vertę turinčiomis nuotraukomis, faksimilėmis ir kitais dokumentais, yra suskirstyta į atskirus laikotarpius: 1918-1940 m. (Nepriklausomos valstybės metai), 1940-1952 m. (okupacijų ir pokario laikas) ir 1952-1991 m. (sovietmetis ir mokyklos gyvavimo pabaiga). Beveik prie kiekvienų mokslo metų lentelėse skaitytojas ras iš archyvų ar išsaugotų dienynų išrašytus Manikūnų mokyklą baigusių mokinių sąrašus. Keliuose straipsniuose pasakojama apie šiame krašte veikusias visuomenines organizacijas. Joms priklausė Manikūnų, Namišių, Velžių, Purvių ir kt. aplinkinių kaimų gyventojai. Jaunalietuviams ir Jaunųjų ūkininkų rateliui vadovavo čia dirbę mokytojai. Ketvirta knygos dalis primena jau penkiolika prasmingos veiklos metų skaičiuojančios Manikūnų krašto bendruomenės darbus. Penktą sudaro šio krašto istorijai svarbi informacija iš LCVA fonduose surastų 1942 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenų. Iš jų matyti, kokia tuo metu buvo Deveitonių, Mitrišiūnų, Momelėnų, Namišių, Petrošynų, Purvių ir Velžių kaimuose gyvenusių šeimų sudėtis. Kitaip sakant, ši knygos dalis leidžia geriau pažinti socialinę Manikūnų mokyklos aplinką. Neretai tekstuose autorės remiasi dokumentais iš įvairių šaltinių ar užrašytais atsiminimais ir cituoja. Pagal galiojančią praktiką citatų kalba netaisoma. Lentelėse įrašytų asmenų vardai ir pavardės paliekama autentiškai, neretai tai įdomios tarminės formos [Iš Pratarmės].

ENOur book, The History o f the Manikūnai School (1918-1991), is dedicated to the school’s centenary, and is the first publication depicting the educational landscape of the region. It was comprised using various historical documents scattered at different Lithuanian archives, museums and libraries, private archives, as well as based on recollections of teachers who worked at Manikūnai, their relatives and the school’s alumni. The book is comprised of five chapters, arranged in chronological order and illustrated with rare pictures and facsimiles. The first chapter covers the period of 1918 to 1940, when the following teachers worked at the Manikūnai Primary School: Juozas Pažemeckas, Jonas Klemerauskas, Juozas Steponavičius, Marija Švaranavičiūtė-Vinčienė, Mykolas Steponavičius, Morta Remeikytė-Kondrotienė, Emilija Kregždaitė, Jonas Janonis and Zuzana Kazlauskaitė-Janonienė, Petras Aukštinis and Albertas Endzaitis. These teachers were also known for their active engagement in social life, which is reflected in several articles of the book dedicated to the work of different organizations: Pavasarininkai (Federation of Young Lithuanian Catholics), Jaunalietuviai (Union of Young Lithuanian Nationalists), Young Farmers’ Club, Learners o f Esperanto, etc., that operated in the region of Manikūnai from 1918 until 1940 under the guardianship of the Manikūnai Primary School. Members of these organizations came from Manikūnai, Namišiai, Velžiai, Purviai and other villages. The second chapter of the book recounts the difficult period for the Manikūnai Primary School between 1940 and 1952, a period noted for its complex historical shifts. Working at the school at the time were teachers Kazimieras Bagdonas and Petronėlė Bakšaitytė-Bagdonienė, Jonas Skrynius, Elizabeta Avižonytė-Vaitkienė and Elžbieta Katilevičiūtė-Skrynienė.The third chapter presents an opportunity to get acquainted with the physical and organizational changes at the Manikūnai School during the period between 1952 and 1991. The school was a seven-form school until 1962, then briefly changing into an eight-form school until 1966, before it became a primary school until its closure in the spring of 1991. The following teachers worked at the school in this part of its history: Aldona Pipinaitė, Adelė Skikaitė-Kušeliauskienė, Stefa Ranonytė, Boleslovas Alekna, Povilas Načiūnas, Ona Bačkytė-Juodikienė, Ona Bačkytė-Butkevičienė, Birutė Ramašauskaitė, Julija Venslovaitė-Zinkevičienė, Vera Dorošenkova-Grybienė, Virginija Bakšytė-Vegienė and others. The longest-serving educator of Manikūnai is considered to be Povilas Načiūnas, who taught at the school for 37 years. The fourth chapter recounts a different kind of story: the closure of Manikūnai school and its transfer to Namišiai, as well as the establishment of the Manikūnai Regional Community in 2003. The Community managed to save the school building constructed in 1933 and repurpose it as a community centre. Presently, the building is a cosy venue for meaningful social gatherings and events. The exceptional value for the understanding of the history of the Manikūnai region rests in the fifth chapter of the book, containing tables with the population census of 1942. This data, obtained from the Central National Archives of Lithuania, provides information about the composition of families living in the villages of Deveitoniai, Mitrišiūnai, Momelėnai, Namišiai, Petrošynai, Purviai and Velžiai. Children from these villages comprised the student population of the Manikūnai school. As the history of the village of Manikūnai has been covered fairly extensively elswhere1, this book is focused on the topic of education and does not reiterate that information.Just like much of the Lithuanian population, a considerable number of teachers who taught at Manikūnai between 1918 and 1952 suffered exile to Siberia and other ordeals of the post-war years, with some of them having to emigrate to the West in summer of 1944. These were the nationallyconscious teachers who fostered patriotism of their students. Without doubt, this book, containing hundreds of names of the alumni of the Manikūnai School, as well as the life stories of more than 20 of its teachers, will become a spiritual testament to the Manikūnai region. The book will also serve as a guide for a deeper knowledge of the Manikūnai region as an integral part of the Pasvalys region and of Northern Lithuania in general, or even as part of the horizon that extends beyond these limits.