Lietuvos valdžios pastangos telkti JAV lietuvius 1939 m. rugsėjo 1-1940 m. birželio 15 d.

LTPrasidėjus Antrajam pasauliniam karui Baltijos šalyse suaktyvėjusi Tarybų Sąjunga kėlė jų nepriklausomybei pavojų. Lietuvos vyriausybė, suprasdama sunkią savo padėtį, tikėjosi materialinės ir propagandinės JAV lietuvių paramos. Tačiau pirmiausia reikėjo sutelkti išeiviją, susiskaldžiusią į skirtingas ideologines sroves - katalikus, tautininkus-sandariečius, socialistus. Tik JAV lietuviai komunistai nebuvo dėmesio centre. Straipsnyje bandoma aptarti Lietuvos diplomatinių atstovų (pasiuntinio ir konsulų) pastangas - įvairius būdus ir siūlymus - sutelkti išeivijos patriotines jėgas į politinio pobūdžio bendrąjį organą. Istoriniuose šaltiniuose tas vadintas Amerikos lietuvių „bendru organu“ arba „bendruoju organu“, vėliau jis bus įvardytas Amerikos lietuvių taryba. Atskleidžiamos srovių vadovų nuotaikos ir požiūris į bandymą juos suvienyti bendrai politinei veiklai. Pagrindinės kliūtys - srovių tarpusavio nesutarimai, skirtingas požiūris į tautininkų valdžią Lietuvoje, nestipri išeivijos ekonominė padėtis, tautinės srovės susiskaldymas ir pan. Parodomos užsienio reikalų ministro J. Urbšio ir pasiuntinio P. Žadeikio pozicijos išeivijos telkimo klausimu. Nors sutelkti tuo metu ir nepavyko, buvo padėti pagrindai būsimiems srovių susitarimams ir susivienijimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: JAV lietuviai; Bendras organas; Taryba; Katalikai; Tautininkai; Sandariečiai; Socialistai; Povilas Žadeikis; Juozas Urbšys; Leonardas Šimutis; Petras Daužvardis; US Lithuanians; Common organ; Council; Catholics; Socialists; Povilas Žadeikis; Juozas Urbšys; Leonardas Šimutis; Petras Daužvardis.