Hitlerio atėjimas į valdžią Vokietijoje ir Baltijos šalys 1933 metais

LTStraipsnyje nagrinėjama Vokietijos politika trijų Baltijos šalių atžvilgiu ir jų reakcija j nacionalsocialistų iškilimų Vokietijoje 1933 m. Tuometinėmis sąlygomis augo supratimas, kad didėja pavojus Estijos, Latvijos ir Lietuvos suverenitetui. Šių valstybių diplomatinės sąjungos, vadinamosios Baltijos Antantės, susikūrimas 1934 m. išreiškė bendrą trijų šalių reakciją į pasikeitusią tarptautinę situaciją Europoje Hitleriui Vokietijoje atėjus į valdžią. Baltijos Antantės sukūrimą, taip pat kitus reikšmingus trijų mažų šalių diplomatijos pokyčius palengvino ne tik išorinių pavojų sustiprėjimas, bet ir 1934 m. valstybės perversmai Estijoje ir Latvijoje, kai visose trijose (Lietuvoje jau nuo 1926 m.) įsivyravo autoritariniai režimai. Tokiomis sąlygomis, nesant parlamentinės kontrolės, buvo lengviau priimti sprendimus siaurame kiekvienos šalies valdžios politikų rate. SSRS ilgą laiką priešinosi Baltijos valstybių tarpusavio suartėjimui, tačiau nuo 1934 m. gegužės pakeitė savo poziciją, įžvelgdama tam tikrų pranašumų, jei Estija, Latvija ir Lietuva būtų neutralizuojamos kaip vientisas blokas. Kremlius traktavo tris Baltijos šalis ir Suomiją kaip potencialų susidūrimo su nacionalsocialistine Vokietija lauką ir būsimą karo veiksmų teatrą, dėl to buvo suinteresuotas mažesnių tarpinių valstybių laikinu palaikymu tarptautinėje arenoje, remdamas jų neutralumo politikos iliuzijas. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Estijai, taip pat Latvijai, nagrinėjant, kaip nacionalsocialistų idėjos paveikė Baltijos vokiečius, kurie pasidavė jų įtakai. Parodoma, kad estai, latviai ir lietuviai baiminosi hitlerinės Vokietijos, dėl to Estijoje, Latvijoje, taip pat ir Lietuvoje po 1933 m. sustiprėjo antivokiškos nuotaikos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos Antantė; Vokietija (Germany); SSRS; Baltijos šalys (Baltic states); Estija (Estonia); Baltijos vokiečiai; Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija (VNSDP; Nacionalistų partija; Nacių partija; Nazi Party; National Socialist German Workers' Party); Baltic Entente; Baltic States; USSR; Germany; Baltic Germans; National Socialists.

ENThe article is an analysis of Germany’s politics with regard to the three Baltic states and their reaction to the rise of the National Socialist German Workers’ Party to power in 1933. Under the circumstances, there grew an understanding of the increasing threat to the sovereignty of Estonia, Latvia and Lithuania. The establishment of the diplomatic union known as the Baltic Entente in 1934 was a joint reaction by the three states to the changing situation in Europe following Hitler’s accession to power in Germany. The creation of the Baltic Entente, as well as other significant changes in the diplomacy of the three small states, was encouraged not only by the growing external threats, but also by the coups of 1934 in Estonia and Latvia, when authoritarian regimes usurped democratic governance (in Lithuania it happened as early as 1926). In the absence of any parliamentary oversight, it was easier to take decisions among a small group of ruling politicians. The process of the establishment of the union of Estonian, Latvian and Lithuanian states was closely monitored by both Germany and the Soviet Union. Each had its own interests and sought dominance in the Baltic states. Moreover, the two powerful neighbours wanted to diminish the influence of Poland in the region. The USSR opposed the mutual cooperation of the three Baltic states for some time, but changed its stance from May 1934 when it saw certain advantages in the joint neutralization of Estonia, Latvia and Lithuania. The Kremlin treated the three Baltic states and Finland as a potential point of collision with Nazi Germany and a theatre of future military action; thus it was in its interests to offer temporary aid to the smaller transitional states in support of their illusions of political neutrality.In the article Estonia and Latvia are given the most attention as the author attempts to show how the ideas of the National Socialists affected the Baltic Germans who had succumbed to their propaganda. It is shown that Estonians, Latvians and Lithuanians were afraid of Nazi Germany, which in turn led to an increase in anti-German sentiment after 1933. There were few pro-German politicians among Estonians and there is no sufficient evidence to prove that they received any financial support from Germany. Latvian politicians and the Latvian public showed an especially strong negative reaction toward the aggressive policies of Nazi Germany and its intention to renege on the terms of the Treaty of Versailles in 1933. Lithuania’s relations with Germany were more complicated because of the issue of the Klaipeda region, which became even more acute after Hitler came to power. [From the publication]