Samprotavimai apie kultūrų rišlumą

LTTarpusavyje prieštaringų simbolinių modelių sambūvis civilizacijoje verčia kelti klausimą apie jos rišlumą (coherence). Kokiu būdu siejasi skirtingi įvairiausio suvokimo modeliai tam tikru istoriniu laiku? Regis, civilizacija, skirtingai nuo bet kokio kito šaltinio, iš kurio individai ar jų grupės semiasi jiems įprastos veiklos įgūdžių, yra daug pajėgesnė sieti simbolines formas ir kurti normatyvines vertes pagal savo pačios modelį. Mėginant suvokti civilizaciją, nebūtina jos nuostatų tikrumą išvedinėti nei iš jos dalinių komponentų, nei iš šios civilizacijos vartotojų grupių interesų. Lygiai taip pat jos nepaaiškina ir visų įmanomų interpretacijų suma. Kad ir kokios būtų civilizacijos ištakos, kad ir kaip ji būtų suvokiama, ji vis dėlto privalo pagrįsti savo reikšmingumą simbolinių ženklų artikuliavimu. Civilizacijos „rišlumo" sampratą gali sugestijuoti viena iš dviejų prielaidų: tai, kad civilizacijai yra būdingas nuolatinio papildomumo principas, lemiantis daugumos jos formų radimąsi, arba kad civilizacijai būdingų simbolinių formų pusiausvyra yra palaikoma pokyčių laike tęstinumo (p. 89).