Lietuvos jaunimo kultūros modernėjimo išraiškos

LTStraipsnyje pateikti jaunimo laisvalaikio sferos empirinių tyrinėjimų fragmentai. Svarbus jaunimo kultūros lūžis vyko po 1985 m. Pagrindinis šio laikotarpio visuomenės emocijų leitmotyvas buvo asmens saviraiškos laisvės deklaravimas. Jaunimas pirmiausiai įžvelgė laisvo kultūrinio apsisprendimo galimybę. Jaunoji karta, neturėjusi didelės kultūrinės patirties, plūstelėjus Vakarų informacijai, išgyveno kultūrinį šoką, lydimą emocinės euforijos. Tai liudija interviu bei pokalbiai su to laikotarpio jaunimo muzikinių grupių nariais, klubinės kultūros pradininkais. Atsirado galimybė rinktis įvairias kultūrines išraiškas. Aptariamojo laikotarpio jaunimo kultūros sfera atsiveria daugiaspalviu žanrų, stilių, estetinių ieškojimų pasaulėvaizdžiu. Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste formuojasi gausybė iki to laiko nelegaliai veikusių religinių, visuomeninių judėjimų, jaunimo bei studentų organizacijų, korporacijų, originalių estetinių ir meninių laisvalaikio formų. Išsiskyrė dvi kultūrinio tapatumo organizavimo tendencijos: pirmoji siekė ieškoti savo kultūros ištakų, antroji kopijavo Vakarų kultūros naujoves. Respondentai savo subkultūros išraiškas suvokia lyg iššūkį normatyviai suaugusiųjų kultūrai ir paviršutiniškai savo bendraamžių masinei kultūrai. Šios priešpriešos pagrindžia teiginį, jog nauja kasdienybės estetika ir meno kūryba formuojasi nuolatinėje įtampoje tarp kultūrinės normos ir dvasinės rezistencijos.Reikšminiai žodžiai: Jaunimas; Jaunimas, kultūra; Modernumas; Postmodernizmas; Subkultūra; Lithuania; Modernity; Postmodernism; Subculture; Youth; Youth, culture.