Moteris inteligentė tarpukario Kaune

LTKonferencijos pranešimo pagrindu parengtame straipsnyje yra aptariamas moters inteligentės įvaizdis ir mentalitetas tarpukario Kaune. Tarpukario laikotarpyje formuojasi naujas – veiklios, išsilavinusios, turinčios profesiją, eruditės, mokančios kelias užsienio kalbas bei turinčios savo balsą visuomenėje – pasaulietės moters tipas. Šiam tipui susiformuoti turėjo įtakos jau XIX a. pabaigoje į visuomeninę veiklą įsijungusių žymių lietuvių moterų – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Šatrijos Raganos, Žemaitės ir jų bendraminčių kultūrinė ir visuomeninė veikla. Šių moterų pastangos neapsiribojo vien literatūrine, kultūrine veikla, bet darė įtaką nacionaliniam bei labdaringam judėjimui, tautos talentų ieškojimui. Atstačius Nepriklausomybę Lietuvos moterys vienos iš pirmųjų Europoje gavo pilietines teises. 1922 m. tos teisės buvo konstitucijos patvirtintos. Tai suteikė stiprų impulsą moterų judėjimams. Laikinosios sostinės inteligentės savo vertybes buvo sutelkusios į visuomeninį gyvenimą. Tarpukario Kaune inteligentės būrėsi į įvairias moterų organizacijas, draugijas, savišvietos būrelius. Greta visuomeninės veiklos šios moterys siekė karjeros profesinėje veikloje. Aktyvios ir veiklios moterys Kaune steigė įvairias organizacijas. Iš jų veiklos išryškėja ne tik inteligenčių, bet ir visos to meto visuomenės kultūriniai, visuomeniniai poreikiai, dvasinės vertybės, mentalitetas. Inteligenčių sluoksnio susidarymas formavo Lietuvai labai svarbią tradiciją mokslo ir apskritai visos kultūros plėtotei, kuri stebėtinai greitai vyko Kaune pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikais.