LTSpręsdami lietuvių liaudies polifoninių dainų sutartinių nacionalinio originalumo klausimus, neišvengiamai susiduriame su dviem ¡prastais ir pripažintais jų muzikinio savitumo bruožais: paralelinių sekundų sąskambiais ir akcentuota, sinkopine ritmika. Nors sutartinių savitumo požymių yra ir daugiau, šiame straipsnyje sustosime tik ties vienu, būtent, ties jų ritmika, kuri sutartinėse aiškiai pirmauja. Paralelinių sekundų sąskambių galima pastebėti ir kitų tautų daugiabalsėje vokalinėje muzikoje, o apie sutartinių muzikinę ritmiką to pasakyti negalime. Reikia pažymėti, jog, kalbant apie ritmikos savitumą, turime galvoje pirmojo, iš dalies ir antrojo ruožo sutartines, o trečiojo ruožo sutartinių ritmikos piešinys labiau aplygintas, plastiškesnis negu anų dviejų (apie sutartinių ruožų ypatumus žr. LK I, 15—17).