LTTai carinės Rusijos kariuomenės eilinis, rašęs dienoraštį lietuviškai pačioje XIX amžiaus pabaigoje Kaune. Šiame palyginti nedidelės apimties (67 lapai) rankraštyje rasite daugybę faktų, įdomių detalių iš kariuomenės kasdienybės, Kauno miesto ir gimtojo valsčiaus aplinkos: sužinosite apie kareivėlio namiškius, draugus, o svarbiausia – jo paties vertybines nuostatas, siekį mokytis, svajones apie ateitį, tautiškumo ir lietuvių kalbos idėjas. Yra išlikę ir trys jo rankraštinio laikraštėlio Kauniškis numeriai, jie taip pat sudėti į šią knygą. Svarbi aplinkybė – dienoraštis rašytas lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu. Autorius gimė 1867 metais Čypėnų valsčiaus Daunorių kaime valstiečių šeimoje, tad mokytis galėjo tik rusiškoje, vadinamojoje liaudies mokykloje, jos greičiausiai tebaigė tris klases. Dienoraštis iš dalies rašytas jo gimtąja Vabalninko šnekta, bet jame rasite ir dar tik pradedančios formuotis bendrinės kalbos elementų, rašybos eksperimentų. Grubinskas buvo ne tik draudžiamos spaudos skaitytojas, atsargiai užsimenantis apie knygnešius, bet ir pats rašė į Tilžėje leidžiamą Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą – pavyko identifikuoti vieną jo straipsnį, pasirašytą Vabalo slapyvardžiu. Dienoraštis išskirtinis ir tuo, kad neturime jokio kito XIX amžiaus lietuviškos visuomenės modernėjimo liudijimo, kuris būtų rašytas ne universiteto ar seminarijos studento, bet mažai mokslo ragavusio valstiečio ir dar tarnaujančio Rusijos imperijos kariuomenėje. Knygoje dienoraštį, jo autoriaus biografijos faktus, gyventą laikotarpį skirtingais rakursais išsamiai aptarė du mokslininkai: dr. Juozas Skirius – iš istoriko žiūros taško, habil. dr. prof. Giedrius Subačius – iš kalbininko.
ENThe diary of Ignotas Grubinskas, a run-of-the-mill soldier of the Russian Imperial Army, written in Lithuania in Kaunas at the end of the nineteenth century, is an exceptional document from a historical and linguistic point of view. This relatively short (67 pages) manuscript, written for a very short time (from January 1 to August 23, 1893, with a break of almost three months from May 23 to August 17), contains a wealth of facts and interesting details about everyday life in the army, the city of Kaunas and Grubinskas's native village. We learn about the soldier's family, friends, and most importantly, his values, his desire to learn, his dreams for the future, and his ideas about nationalism and the Lithuanian language. The three issues of Grubinskas's handwrotten newspaper Kauniškis, which have also survived, are included in this book. This talented man must have had produced more literary "works". In his diary, Grubinskas mentions a book of poems, a notebook titled Šis tas (This and That), in which he promises to write "whatever comes to mind, that is, everything," and a notebook of translations. There is no doubt that he wrote a diary or similar notes in previous years; unfortunately, their fate is unknown. [...] The diary is also remarkable in that we seem to have no other written evidence of the modernization of Lithuanian society in the nineteenth century which author was not a university or seminary student, but a peasant with little education, a soldier in the Russian Imperial Army. [p. 272-273].