Views of some representatives of the inter-war culture on Čiurlionis’ art

LTMikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) – vienas nedaugelio lietuvių menininkų, kurie visada sudomino meno žinovus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Apie jį rašė skirtingų tautybių ir skirtingų estetinių pažiūrų bei profesijų žmonės – meno kritikai, filosofai, menininkai ir rašytojai. 1918–1940 metų Čiurlionio bibliografijoje – apie 894 įrašai, tačiau straipsnių, analizuojančių ir vertinančių jo darbus, yra mažai. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti, kaip Čiurlionio kūryba buvo įvertinta literatūroje, nagrinėjančioje įvairius dailės raidos aspektus tarpukario laikotarpiu. Kokiems dailininko kūrybos bruožams buvo skirta daugiausiai dėmesio? Su kokiu vietos ir tarptautiniu kontekstu jo tapyba buvo siejama? Peržvelgus svarbiausius leidinius, galima palyginti lietuviškus ir tarptautinius Čiurlionio kūrybos vertinimo aspektus. Antrame ir trečiame XX a. dešimtmečiais susiformavo dvi skirtingos nuomonės apie dailininko kūrybą – du požiūriai, išlikę iki tūkstantmečio pabaigos. Pirmasis skelbia, kad Čiurlionis yra nacionalinis lietuvių dailininkas, įkūnijęs geriausius lietuvių tautinius bruožus ir savo darbuose atskleidęs tautos dvasios ypatumus; o antrasis teigia, kad Čiurlionis yra naujojo meno atstovas, kosmopolitiškas, originalus, unikalus ir genialus menininkas. Kiekvienoje šių nuomonių yra dalis tiesos; abi prisidėjo prie to, kad gana mitologizuota Čiurlionio darbų suvokimo tradicija įsišaknijo lietuvių sąmonėje. Ši tradicija tapo stereotipine ir trukdo susieti šio menininko kūrybą su platesniu meno kontekstu ir išskirti aiškesnius kriterijus.