Neturtinės žalos atlyginimo sutartiniuose santykiuose ypatumai

LTKonstitucija garantuoja kiekvieno asmens teisę kreiptis į teismą, kai yra pažeidžiamos jo konstitucinės teisės ir laisvės (30 str. 1 d.). Todėl jeigu asmuo mano, jog yra pažeistos jo teisės, jis turi teisę civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Tokią asmens teisę nustato ir Civilinis kodeksas (2.24 str.). Tačiau galiojantys įstatymai nenustato tokiais veiksmais padarytos atlygintinos neturtinės žalos ribų, todėl teismas, spręsdamas šį klausimą, vadovaujasi įstatyme nustatytais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais (atsižvelgiama į tokios žalos padarymo pasekmes, į asmens, padariusio žalą, turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, o taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus). Todėl daugiausiai diskusijų kelia neturtinės žalos dydžio nustatymas. Neturtinę žalą sudėtinga, o kartais net neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nes sudėtinga išmatuoti patirtą fizinį skausmą, emocinį stresą bei dvasinius išgyvenimus. Straipsnyje nagrinėjamas neturtinės žalos atlyginimo sutartiniuose santykiuose teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Straipsnyje naudojami dokumentų analizės metodas, lyginimo metodas, sisteminės analizės metodas bei apibendrinimo metodas.

ENConstitution guarantees the right to sue for the violation of constitutional rights and freedoms (Article 30, 1st). Therefore, if a person believes that there is a violation of his/her rights, he/she may seek pecuniary and non-pecuniary damage compensation following the civil procedure. This right is defined in the Civil Code (Article 2.24). However, the existing laws do not provide non-pecuniary damage thresholds, therefore, the court follows the criteria of non-pecuniary damage compensation according to the law (taking into account the effects of damage, financial situation of the perpetrator and other relevant factors as well as criteria of fairness, justice and reasonableness). Consequently, the establishment of the size of non-pecuniary damage is under discussion. It is difficult and sometimes impossible to measure non-pecuniary damages in monetary terms, since it is difficult to measure pain and suffering, emotional stress and spiritual experiences. The article deals with legal regulation of compensation for non-pecuniary damage in contractual relations in Lithuania. The methods of document analysis, comparative analysis, systematic analysis and the method of aggregation have been used in the article.