Salomėjos Nėries poetinės pasaulėvokos metafizinis aspektas

LTPoetinis pasaulis – menininko sąmonėje egzistuojanti pasaulėvokinė vizija, grindžianti kiekvieną konkretų meno kūrinį, kaip būtybės ar būties aspekto interpretaciją. Žvelgiant į Salomėjos Nėries poetinį pasaulį, kaip pagrindinė jo dominantė išryškėja romantinė (neoromantinė) savęs ir pasaulio suvokimo versija. T.y., vyrauja vadinamos objektyvios tikrovės dėsningumų, taisyklių nepaisymas: pastanga ne tik vidinę, bet ir subjekto atžvilgiu išorinę tikrovę formuoti sulig vidiniais scenarijais, režisuoti kaip spektaklį. Visuomeninės konvencijos paminamos rizikos sklidinais gestais. Metafizinės atodangos Salomėjos Nėries eilėraščiuose ryškėja tada, kai jos poetinė pasaulėvoka ne tiek diktuoja savas taisykles tikrovei, kiek įsiklauso į to, kas yra, buvimą. Rinkinys „Prie didelio kelio“ derina egzistencinį dramatizmą su metafizinės meditacijos apraiškomis. Didelio kelio motyvas nurodo ir geopolitinę tėvynės situaciją („perėjūnų“ mindomą žemę, esančią tarp galingų konfliktuojančių valstybių), ir konkrečią politinę tragediją, ir egzistencinę kelionę karo tremties keliais, ir homo viator kelius, metafizinių magistralių skersvėjus, supleišėjusią būtį. Įtaigios metafizinės meditacijos žymę turi kelio nesaties dramatizmas. Intertekstualiai varijuojamas biblinis demoniškos erdvės – ištuštėjusios, nederlingos žemės archetipas: Rusijos stepių keliai ir Antano Baranausko, ir Adomo Mickevičiaus interpretuoti kaip metafizinė nederlingos žemės erdvė. Įtaigiai plėtojama mirties kaip ribos poetinė refleksija. [Iš leidinio]

ENA poetic world is a vision of the world existing in artist’s consciousness, underlying every specific work of art as an interpretation of existence or an aspect of existence. As one looks into Salomėja Nėris’ poetic world, the dominant feature that emerges in view is Romantic (neo-Romantic) version of self- and world perception. In other words, one observes the disregard of so-called objective laws, rules of reality; there is an attempt to shape not only internal, but also external reality, bearing upon the subject, in accordance with internal scenarios, to direct it as if it was a play. Social conventions are breached by gestures pervaded by risk. Metaphysical exposure in Salomėja Nėris’ poems emerge when her poetic worldview not so much dictates its own rules on reality as listens to that, which exists. The collection “Prie didelio kelio” [By the big road] combines existential drama with manifestations of metaphysical meditation. The motive of the Big road points to geopolitical situation of the Fatherland (the land trampled upon by “vagabonds”, stuck between powerful states engaged in a conflict), specific political tragedy, and existential journey through the paths of war exile. Dramatic character of nonexistent road bears a mark of a metaphysical meditation. The poet varies throughout her texts the biblical archetype of demonic space – emptied, barren land: roads of Russian steppe interpreted by both – Antanas Baranauskas and Adomas Mickevičius as metaphysical space of infertile land. Authors convincingly develop poetic reflection on death as a limit.