Lenkų tarmės Smalvų tarminiame plote: paplitimas, funkcionavimo ypatybės, kalbiniai bruožai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Lenkų kalba / Polish
Title:
Lenkų tarmės Smalvų tarminiame plote: paplitimas, funkcionavimo ypatybės, kalbiniai bruožai
Alternative Title:
  • Polish dialects in the Smalvos area in Lithuania: range of occurrence, ways of functioning, language features
  • Gwary polskie na obszarze smołwieńskim na Litwie: zasięg występowania, sposoby funkcjonowania, cechy językowe
In the Book:
Lietuvos lenkų tarmės / redaktorė Kristina Rutkovska. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. 1 pdf (15 p.)
Keywords:
LT
Dialektologija; Kalbinis paribys; Kalbų kontaktai; Lenkų kalbos tarmės Lietuvoje; Lietuva; Lietuvos lenkų tarmės; Smalvų arealas; Sociolingvistika; Tarmių sąveikos mechanizmai.
EN
Dialectology; Dialects of the Polish language in Lithuania; Language contacts; Linguistic periphery; Lithuania; Multilingualism; Polish dialects in Lithuania; Smalvos dialects; Sociolinguistics.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariamas trečiasis lenkų tarminis plotas, tyrėjų vadinamas Smalvų arealu. Jis driekiasi siauru ruožu palei Baltarusijos sieną Lietuvos šiaurės rytuose. Tai plotas, kuriame kalbų vartojimo intensyvumas yra maksimalus: čia aptinkami net šeši kalbiniai kodai (lietuvių kalba, rytų aukštaičių vilniškių tarmės, lenkų tarmės, rusų sentikių tarmės, gudų tarmės, rusų kalba). Straipsnyje aptariama šio ploto sociolingvistinė būklė praeityje ir šiuo metu, išsamiai išanalizuotos pagrindinės šio ploto savitumą atskleidžiančios tarminės lenkų kalbos ypatybės. Fonetinių ypatybių palyginimas su kitomis lenkų tarmėmis Lietuvoje iliustruojamas dviem parengtais žemėlapiais: viename iš jų pateikti e refleksai lenkų tarmėse, o kitame – o realizacijos būdai. Vienas iš svarbiausių šio tyrimo akcentų – tarmių sąveikos mechanizmų analizė ir lenkų tarmių sąlyčio su lietuvių ir kitų slavų kalbų atmainomis atskleidimas. [Iš leidinio]

ENThe article contains a description of the third Polish language area in Lithuania - the Smalvos area. It stretches in a narrow strip along the Belarusian-Lithuanian border from Vidžiai in the south to Zarasai in the north. This area is characterized by a very complicated linguistic situation: there are as many as six language varieties (Lithuanian language, Aukštaičiai dialects, Polish dialects, Belarusian dialects, the language of the Old Believers and the Russian language). The study presents the language situation in this area in the past and present as well as the analysis of the basic phonetic features, allowing to show the specificity of this area. The Polish language in the area of Smalvos is characterized by a very diverse set of linguistic features that may have its source in: a) the Polish cultural dialect, which made the basis for the formation of folk dialects; b) the Lithuanian dialects with slightly modified language structure under Slavic influence; c) the Belarussian dialects, created on the Lithuanian substrate and subjected to interference in the border zone; b) the Russian language, functioning in this area in the written and spoken form (Old-Believers' dialects and the general language); d) the contact with the Lithuanian general language, currently acting as a state language.According to the research, intensive linguistic contacts have contributed to the creation of a specific language community in this area, where languages that coexist side by side contain similar language features in their system. This is best illustrated by the phenomenon of how e and o vowels are implemented in Polish, Lithuanian, Russian and Belarusian dialects. As a result of long-lasting and multidirectional influences, vowels with similar acoustic properties are pronounced in all co-occurring languages. Similar observations are not currently based on any experimental studies that could confirm the existence of a common articulatory base in different languages. The need for this type of research at a given borderland is very current and necessary, especially in the period of leveling of the dialects and disappearance of dialectal features in the languages. [From the publication]

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/72698
Updated:
2020-03-02 20:35:00
Metrics:
Views: 47    Downloads: 2
Export: