Poetinio vertimo iššūkiai verčiant G. Grasso eilėraštį "Kleckerburg"

LTŠiame straipsnyje apžvelgiami poetiniam ve rtimui skirti darbai ir juose keliamos poetinio vertimo problemos, aptariami poetiniam vertimui keliami uždaviniai ir jų skirtingumas literatūrinio vertimo uždavinių kontekste. Iš apžvelgtų poetinio tyrinėjimo darbų akivaizdu, kad bendri poetinio vertimo kokybės vertinimo kriterijai dar nėra nusistovėję, todėl šiame straipsnyje siūlomi trys poetinio vertimo kokybės vertinimo lygmenys: žodyno, formos ir skambesio. Šie kriterijai tikrinami vokiečių rašytojo ir poeto G. Grasso eilėraščio Kleckerburg analize ir vertimu į lietuvių kalbą. Straipsnyje pateikiamas niekur nepublikuotas straipsnio autorės atliktas eilėraščio Kleckerburg vertimas į lietuvių kalbą. Taip pat aptariama eilėraščio Kleckerburg vertimo problematika žodyno lygmenyje: nepaprastas šio eilėraščio semantinis tankis, šokinėjantys dialogai, trūkinėjančios mintys, neužbaigti sakiniai, sukeistos realijos, vietovardžių, pavardžių ar istorinių realijų keliamos asociacijos. Tiriant formos ir skambesio perteikimo problemas, akcentuojamas ypatingas G. Grasso eiliavimo būdas su dėsninga kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų kaita, sukuriančia monotoniško niūniavimo įspūdį, aptariamas ypatingą semantinį krūvį turintis metro, aliteracijos ir asonanso vaidmuo.

ENThis article reviews some theories in poetry translation and concentrates on problems arising in verse rendering. The overview of works on poetry analysis reveals that the criteria for the evaluation of quality in poetry translation have not been well established, therefore, this paper offers three poetry translation quality assessment levels: the vocabulary, form and sound. These criteria are tested in the analysis of the poem Kleckerburg by a German writer and poet G. Grass and its translation into the Lithuanian language. The paper introduces and discusses the translation that was accomplished by the author of this article. It also considers translation problems that arose when rendering the poem into Lithuanian concentrating on the vocabulary, i. e., extraordinary semantic density of the poem, salutatory dialogues, interrupted thoughts, unfinished sentences, supposititious realities and associations with place-names or historical realities. Special emphasis is laid on a peculiar Grassian rhyme, esp. a regular interchange of stressed and unstressed syllables that produce a monotonous humming impression, as well as the role of meter, alliteration and assonance that bear a special semantic load.