Išeivijos rašytojų kūriniai - kūrybos manifestai
LTStraipsnyje analizuojami trijų išeivijos rašytojų – A. Vaičiulaičio, A. Škėmos ir H. Radausko – kūriniai, kuriuose ryški kūrybos, literatūros paskirties, poeto misijos tematika ir problematika. Pasirinkti skirtingo žanro kūriniai (novelė, miniatiūra ir eilėraštis) traktuojami kaip trečiasis kūrybos manifestų tipas (pirmasis – rekonstruotas literatūros mokslininkų iš rašytojo kūrybos visumos, antrasis – paties rašytojo suformuluotas sąvokine kalba laiškuose, pasisakymuose, atsiliepimuose apie kitų rašytojų kūrybą ir pan.). Trečiojo tipo kūrybos manifestuose – kūriniuose – kūrybos konceptas reiškiamas specifinėmis poetinėmis priemonėmis – meniniais įvaizdžiais, metaforomis, simboliais, siužetu, kompozicija, ritmika ir pan. Išanalizavus kūrybos sampratas, įkūnytas nagrinėjamuose kūriniuose, padaryta išvada, kad jos grindžiamos bendriausio pobūdžio pasaulėžiūrinėmis idėjomis. A. Vaičiulaičio kūrybos principų pamatas yra Dievo tikėjimas ir juo grindžiamas tikėjimas visuotine pasaulio tvarka bei teisingumu, o iš čia A. Vaičiulaičio prozoje atsiranda tobulų proporcijų, harmonijos siekis. A. Škėma deklaruoja pokarinį pasaulį ir žmogų kardinaliai pasikeitus, senąjį dievą sumedėjus, kaip tik todėl jis ieško būdų ir formų tai netikėjimo ir naujų vertybių ieškojimo realybei išreikšti. H. Radausko pasaulyje Dievas neegzistuoja, jis minimas tik kaip tam tikros kultūrinės sistemos ženklas. Jo vietą užima savotiškai panteizuota gamta, kuri per žmogų gyvina, sąmonina, harmonizuoja save.
ENAntanas Škėma and Henrikas Radauskas. In the works chosen, themes and problems of art, purpose of literature and the mission of poet are preeminent. The works of three different genres selected (short story, miniature and poem) are treated as the third type of art manifesto (the first type is reconstructed by literature scientists from the totality of a writerʼs works, while the second one is formulated by a writer, using conceptual language, in letters, statements, reviews of other writers, etc.). In the third type of art manifestos – literary works themselves – the concept of creation is expressed by specific poetic means: artistic images, metaphors, symbols, fabula, structure, rhythmical patterns etc. After analyzing artistic conceptions, embodied in the works chosen, the conclusion is drawn that they are based on the following general world-view ideas. The foundation stone of Vaičiulaitis artistic principles is the belief in God and, based on that, the belief in universal world order and justice. This is where the aspiration for perfect proportions and harmony in Vaičiulaitisʼ prose originates. Škėma declares that post-war world and the man has changed dramatically, with the old God having turned into wood. Therefore, he seeks the ways and forms to express this unbelief and the reality of quest for new values. In the world of Radauskas, God is nonexistent, being mentioned only as a sign of a certain cultural system. He is partially replaced by the “pantheized” nature, which makes herself more alive, conscious and harmonious through a human being.
