The Letters and newspapers of Lithuanian freedom fighters as a new material for historical research: the content analysis approach

LTNuo XIX a. lietuviai dalyvavo pasipriešinimo kovose. Istorinių, politinių, ekonominių, mentalinių pokyčių, karų, okupacių, globalizacijos, emigracijos pasėkoje formavosi pasipriešinimo tapatybė. Pokario partizaninis karas turi daugybę interpretacijų. Vis dėlto jis gana siaurai suprantamas akademinėje bendruomenėje. Analizuojant partizaninį karą, svarbu nustatyti abi kovojančias šalis ir sugebėti paaiškinti, kaip Lietuvos kovotojai už laisvę įvardijo savo priešą. Nepaisant gausios istoriografijos, išsivadavimo kovų temoje yra neatsakytų klausimų. Vienas jų – priešo identifikavimas. Tyrimo tikslas – naudojant turinio analizės metodą išsiaiškinti, kaip kito priešų įvardinimas kovų už laisvę metais (1944–1953). Išvadose teigiama, kad priešų apibūdinimuose ir politinėje identifikacijoje dominavo kodiniai vardai. Partizanai priešą siejo su bolševikais ir komunistais. Tokiam supratimui galėjo turėti įtakos nacių režimas. Kita vyravusi identifikacijos forma susijusi su galios ir teroro struktūromis. Pirmaisiais antrosios sovietinės okupacijos metais (1944–1945) priešas buvo įvardijamas pasitelkiant karinį kodą ir tautybę. 1946–1947 m. priešas siejamas su politiniais faktoriais. Nuo 1946 m. nuolatines sovietų armijos pajėgas kovoje su lietuvių pasipriešinimu keitė NKVD. Lietuvos kovotojai už laisvę kovėsi su tomis pačiomis jėgomis, tačiau jų identifikacija pasikeitė. Vis dėlto tos jėgos buvo suvokiamos kaip išorinė invazinė galia.