Kolonų knygos ir XVI-XVIII a. architektūros retorika
LTAntikos architektas Vitruvijos architektūros orderius – stiprųjį dorėninį, grakštųjį korintinį ir vidutinį jonėninį – siejo su skirtingais dievų temperamentais. S. Serlio ir kiti naujųjų amžių teoretikai šią idėją perkėlė į krikščionišką praktiką. Per „Kolonų knygas“ Vakarų ir Vidurio Europoje paplitusios taisyklės pirmiausia reglamentavo proporcinius santykius ir tinkamą orderio naudojimą: jų tipiniai ypatumai turėjo harmoningai derėti su pastato tikslingumu. Žinant Vitruvijaus mąstymą, pastebimi kodifikuoti orderiai, jų hierarchija, funkcinis naudojimas, ženklų turinys. Palyginus su Vitruvijaus aiškinimais, naujųjų amžių statybos praktika buvo gana nenuosekli. „Kolonų knygose“, nesuabejojus, pastebimas ryšys tarp orderio formų ir platesnių sąvokų, tačiau šios prasmės yra tik bendriausio pavidalo. Vargu ar „ornamento kalba“ laikytina vieninga, skirtingiems laikotarpiams ir užsakovams derančia sistema. Kiekvieno pastato ištarmę reikėtų aiškinti atskirai, atsižvelgiant į visuomenės mentalitetą, amatininkų išsilavinimą, konvencijas ir t.t. Tai pasakytina ir apie Lietuvos architektūros paminklus bei interjero objektus. Tarp retorinio architektūros „aiškumo“ ir „išraiškingumo“ naujųjų amžių architektūroje nuolat tvyro įtampa, jų darna, lygiateisiškumas būdingi tik keletui išlikusių paminklų. Šio pusiausvyros siekis padeda suprasti daugelio objektų kompozicijos logiką. Superpozicijos dėsningumų taikymas reprezentuoti užsakovo „padėtį ir galią“ – ne visada atitikdavo klasikinį kanoną, bet leido varijuoti orderinių statinių raiškos niuansais ir parodyti hierarchinius santykius.Reikšminiai žodžiai: Retorika; Orderiai; Retabulai; Italija (Italy); Prancūzija (France); Vokietija (Germany); Renesansas; Barokas.
ENAncient architect Vitruvius linked the strong Doric, the graceful Corinthian and moderate Ionic orders of architecture with different temperaments of gods. S. Serlio and other New Age theorists translated this idea into Christian practice. Rules that spread through Column Books in Western and Central Europe regulated proportions and proper use of orders: their typical peculiarities had to be harmonised with the purpose of a building. Knowing Vitruvius’ thinking, one will notice codified orders, their hierarchy, functional use and signs. Compared with Vitruvius’ interpretation, New Age construction practice was quite consistent. In Column Books, there is a connection between order forms and wider concepts, but these concepts are of the most common nature. The “ornamental language” can hardly be considered a united system suitable for different periods and customers. The distinctiveness of each building should be explained individually, taking into consideration public mentality, craftsmen’s education, conventions, etc. The same applies to Lithuanian architectural monuments and interior objects. There was tension between rhetorical architectural “clarity” and “expressiveness” in New Age architecture. Their harmony and equality is reflected in only a few extant monuments. The aim to achieve such a balance helps to understand the logic of composition of many objects. The use of superposition regularity to represent the customer’s “status and power” would not always comply with classical canons, but facilitated variations in the nuances of expression of order structures and demonstration of hierarchical relations.
