LTStraipsnyje aptariamas Lenkijos ir Lietuvos valstybės jėzuitų mokyklinio teatro pilietinio ir dorybinio ugdymo turinys. Jėzuitų kolegijos siūlė aukštos kokybės ugdymą, paremtą klasikinėmis studijomis, kritinį mąstymą skatinančiu naujo tipo mokymu ir pamaldumo, iškalbos, retorikos bei dramos įgūdžiais. Jėzuitų statytuose spektakliuose buvo gausu istorinio ir politinio atspalvio temų. Už spektaklių ir dialogų kūrimą buvo atsakingi retorikos profesoriai. Išlikusios pjesių programos ir afišos suteikia žinių apie spektaklių kontekstą, mecenatus ir pačius aktorius. Pjesių analizė liudija, kad Lenkijos ir Lietuvos valstybės jėzuitų mokyklinis teatras vaidino išskirtinį vaidmenį, formuojant dorybingo pilietiškumo modelį XVII–XVIII a. Abiejų Tautų Respublikoje. Pilietiniu kontekstu ypač persmelkta buvo 1723 m. Liubline pastatyta pjesė „Grandia monumenta“. Spektakliuose išmoktos ir įsisavintos pagrindinės dorybės – išmintis, drąsa, teisingumas ir santūrumas – saugojo dievišką bajorijos laisvės dovaną. Dramos praktika jėzuitų kolegijose prisitaikė prie Lenkijos ir Lietuvos bajorų disputų mados ir suteikė kūrybišką impulsą iškalbos ir dorybės žengimui į viešą erdvę.