Vilniaus senamiestis naujame kontekste
LTVilnius gimė Europos miestų tinklo pakraštyje, tačiau nuo pat miesto užuomazgos čia, kaip ir kituose miestuose, vyko įvairių kultūrų sąveikos, formavosi intelektualinė mintis, virė aktyvus socialinis ir ekonominis gyvenimas. Šiandien Vilniaus ateitis siejama su Europos Sąjunga. Todėl kultūros paveldo vertybių, jo savitumo identifikavimas ir išsaugojimas yra vienas svarbiausių uždavinių. Stebint smarkiai didėjančius gyvenimo pokyčius žinių ekonomikos amžiuje kyla daug klausimų, kaip pasiekti pusiausvyrą tarp kultūros paveldo vertybių apsaugos, išsaugojimo, išmintingo naudojimo ir naujų, mokslo bei technikos pažangą atspindinčių sprendimų. Koks teisinės aplinkos, teritorijų planavimo, mokslinių tyrimų, švietimo vaidmuo? Straipsnyje mėginama atsakyti į šiuos klausimus, raginant plačiai žvelgti į praeitį, bet ir aiškiai matyti miesto ateities viziją. Nauja geopolitinė situacija žada ir naujus iššūkius: kylančią ekonomiką, daugiakultūriškumą ir daugiafunkciškumą, o su ja drauge didėjančią standartizaciją, pavojų savitumo mažėjimui. Esame laimingi, kad iš praeities paveldėjome daug autentiškų vertybių. Tačiau naujoje situacijoje mūsų darbai jų aplinkoje turi būti pasverti, darnūs, kokybiški. Šiame procese ypač svarbu išmanymas ir mokėjimas saugoti vertybes, atliekamų darbų kokybė, skaidri teisinė bei ekonominė aplinka ir aiškios paveldosaugos politikos nuostatos, vienodai suvokiamos ir specialistų, ir visuomenės. Taip pat reikėtų investuoti į žmones, ypač į jaunimo švietimą, mokymą apie paveldo vertybes ir jų reikšmę žmogaus ir visuomenės gyvenimui.
