Egoteksto universalumas

LTStraipsnyje analizuojama žymaus lietuvių literatūrologo Vytauto Kubiliaus (1926-2004) penkiasdešimt metų rašytų dienoraščių publikavimo istorija ir šio veikalo turinys. Dienoraštinis V.Kubiliaus palikimas publikuotas dviem tomais, kurie chronologiškai apima 1945-1977 ir 1978-2004 m. Išblaškytus tekstus, po įvairius aplankus, sąsiuvinius, užrašų knygeles jau po autoriaus mirties iššifravo ir spaudai parengė žmona literatūrologė Janina Žėkaitė. V.Kubiliaus išpažintyje slypi ištisa epochos enciklopedija, kadangi autorius buvo pilietiškas ir imlus gyvenamojo laiko iššūkiams. Didelė dienoraščių vertė – atvirumas ir sąžiningumas. Sovietmečio kultūros tyrėjai čia ras daug dokumentinės medžiagos apie kultūros būklę okupacijos sąlygomis. Ilgametė patirtis, erudicija, komparatyvisto akiratis, skvarbus intelektas leido regėti literatūros raidos sistemiškumą, bendruosius procesus, episteminių lūžių padarinius. Atsiskleidžia kūrybingo žmogaus drama ideologinės prievartos sąlygomis, skaudi kompromisų kaina, panardinusi į nuolatinę savigraužą. Autorius išgyveno stiprų konfliktą tarp kritiko pašaukimo ir mokslininko „jungo“, tarp istorinio kultūrinio metodo empirizmo ir noro pasikliauti spontanišku estetiniu išgyvenimu. Save traktavo kaip kritiką, nors yra parašęs per 20 mokslinių monografijų ir studijų. Dienoraščiuose ženklus egzistencinis ir etinis matmuo, nuolatinis rūpestis tautinės kultūros būkle, vertybių hierarchija. Romantinės pasaulėjautos ir intelektualios ironijos derinys bei laki autoriaus plunksna tiesiog „įelektrino” dienoraščių tekstą ir pavertė reto įdomumo skaitiniais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Išpažintis; Naratyvai; Savikritika; Krizė; Autorefleksija; Diary; Confession; Narrative; Self-criticism; Crisis; Self-reflexion.

ENThe article analyzes the story of publishing and the content of a diary, written for fifty years, by a famous Lithuanian literary professor Vytautas Kubilius (1926-2004). V.Kubiliaus heritage was published in two volumes, which encompass in chronological order 1945-1977 and 1978-2004. Scattered texts, found in various folders, notebooks, diaries, after the author’s death were deciphered and prepared for publication by his wife, a literary researcher Janina Žėkaitė. V.Kubilius’ confession contains a whole encyclopaedia of the times: the author was of civic disposition and receptive to challenges of his times. A great value of diaries lies in their frank and honest tone. Many years of experience, erudition, comparative worldview, probing intellect, enabled him to see the systemic nature of evolution of literature, detect general processes, the consequences of epistemic breaking points. One is witness to a drama facing creative individual under the conditions of ideological compulsion, a painful price of compromises that engulfed him with constant self-remorse. The author has experienced an intense conflict between critic vocation and researcher’s “yoke”, between empiricism of historical cultural method and desire to rely on spontaneous aesthetic experience. He took himself to be a critic, even though he has written more than 20 scientific studies and research papers. The diaries are marked by strong existential and ethical dimension, a constant concern about the state of national culture, hierarchy of values. A combination of Romantic worldview and intellectual irony go on to “electrify” the text of the diaries and turned them into exceptionally interesting reading.