La Question balto-iranienne: bref état des lieux

LTBaltų kalbos gyvuoja teritorijoje, kuri sudaro tik nedidelę Europos dalį. Vis dėlto, taip buvo ne visada: lingvistiniai ir archeologiniai tyrimai atskleidė, kad baltai buvo apgyvendinę plačią teritoriją, nurodydami baltų kalbos ir kultūros reikšmingumą. Tas pasaulis, kurį Pietro Umberto Dini pasiūlė vadinti povandenine Baltija (Baltia submersa), išnyko, palikdamas tik išsklaidytus ženklus, kuriuos sunku interpretuoti. Kai nėra išlikusių dokumentų, kultūrinių sluoksnių tyrimas tėra dalinis ir netiesioginis. Būtent toponimų ir hidronimų tyrimai svarbūs nustatant baltų gyvenviečių išplėtimą ir laipsnišką baltų genčių susiskaidymą (etnogenezę). Straipsnyje plėtojamas lingvistinių sąveikų tyrimas, siekiama nustatyti baltų kalbos pozicijas indoeuropiečių prokalbėje ir santykius su kaimyninėmis kalbomis. Aptariami baltų kultūros ryšiai, kurie galėjo sieti su Volgos aukštupio teritorijomis Šiaurės rytuose, iranėnų kalbomis pietryčiuose, balkanų tarmėmis pietuose ir keltų kalbomis vakaruose. Kontaktų su atokesnėmis kalbinėmis grupėmis analizė gali padėti susidaryti tikslesnį vaizdą apie baltų kalbų paplitimą; kai kurios kalbos nedaug arba visai nesusijusios su baltų kalbomis, tačiau leidžia atpažinti ir įvardyti skolinius. Lyginamoji leksinių ypatybių analizė atskleidžia, kad nė viena tyrinėtų kalbinių grupių nepaliko istorinių pėdsakų. Dauguma analizuotų atvejų yra nepakankamai pagrįsti. Nepakankamos žinios apie baltų kultūrą, ypač apie jos periferinius regionus, gali iškraipyti suvokimą apie buvusius ryšius su kaimyninėmis kalbomis.