Skubios pagalbos skyriaus pacientų pasitenkinimui reikšmės turintys veiksniai

LTSveikatos priežiūros įstaigų pacientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis rodikliai yra veiksminga jų vertinimo priemonė. Šiems rodikliams didelę įtaką daro personalo bendravimo įgūdžiai ir mandagus elgesys su pacientu. Tyrimo tikslas yra įvertinti LSMU Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus (SPS) pacientų skausmo malšinimo ir medicinos personalo bendravimo su pacientais reikšmę pacientų pasitenkinimui teikiamomis paslaugomis. Skubios pagalbos skyriaus pacientų momentinė anoniminė anketinė apklausa, tyrimo anketą adaptavus pagal JAV CAHPS ir Jungtinės Karalystės The Friends and Family test klausimynus. Anketą sudarė demografiniai ir su paciento vizitu susiję duomenys bei 14 vertinimui skirtų klausimų (pacientų nuomonė vertinta skalėje nuo 1 iki 7 balų). Apklausa vykdyta 2016 metų rugsėjo – 2017 metų vasario mėnesiais, tyrime dalyvavo 604 pacientai. SPS darbą geriausiai vertino pacientai, kurių amžius per 81 metai, balų vidurkis 6,79 (sn±0,413), o blogiausiai – 18 ir 30 metų amžiaus pacientai 6,5 (sn±1,019). Nustatytas vidutinio stiprumo ryšys tarp skausmo malšinimo efektyvumo ir pasitenkinimo skubios pagalbos skyriaus darbu (r=0,408; p<0,05). Pacientų pasitenkinimas SPS darbu labiausiai siejosi su gydytojo darbo įvertinimu (r=0,591, p<0,05), o skyriaus pagalbinio personalo (r=0,535) ir slaugytojų (r=0,481) atliekamo darbo vertinimas turėjo mažesnį, tačiau taip pat statistiškai reikšmingą ryšį (p<0,05) su pacientų pasitenkinimu SPS paslaugomis. Šiame tyrime atskleista, kad SPS pacientų pasitenkinimo lygis suteiktomis paslaugomis yra aukštas. Skausmo malšinimas siejasi su geriau vertinamomis paslaugomis. Viso personalo darbas yra reikšmingas, tačiau gydytojų darbas yra pagrindinis veiksnys, kuris siejasi su geresniais pacientų pasitenkinimo rodikliais.

ENThe indicators of patients' satisfaction in healthcare facilities is an effective quality measurement tool. These indicators are strongly influenced by staff communication skills and polite behavior with the patient. The aim of this study was to evaluate pain relief and medical staff communication skills impact on patients' satisfaction in LHSU Kaunas Clinics Emergency Department (ED). Methods. Patients of the Emergency department participated in a cross-sectional study - anonymous questionnaire. The survey was adapted by US CAHPS and United Kingdom's The Friends and Family test questionnaires. The questionnaire included demographic and patientrelated data, as well as 14 questions for evaluation (patients' opinions were assessed in a scale from 1 to 7 points). The survey was conducted on September 2016 - February 2017, and 604 patients participated in the study. Results. ED work was best evaluated by patients over the age of 81, the average score was 6.79 (sn ± 0.413), and worst by patients who were 18 and 30 years of age, 6.5 (sn ± 1.019). There was an avarage connection between pain relief efficiency and patient satisfaction with ED work (r = 0.408; p <0.05). Patient satisfaction with ED work was the most closely related to the assessment of the doctor's work (r = 0.591, p <0.05), and the assessment of the work performed by the support staff (r = 0.535) and nurses (r = 0.481) had a lower, but also statistically significant relationship (p <0.05) with patient satisfaction with ED services. Conclusions. This study revealed that ED patients' satisfaction with the services provided is high. Pain relief is associated with better evaluations. The work of the entire staff is significant, but the work of doctors is a key factor associated with better patient satisfaction rates.