Fizinę negalią įgijusių asmenų sportinės veiklos pasirinkimo psichologiniai aspektai

LTTyrimo tikslas – atskleisti asmenų pasirinkimo pradėti sportinę veiklą po fizinės negalios įgijimo psichologinius aspektus. Tyrimo dalyviai – Kaune ir Vilniuje gyvenantys 27–47 metų asmenys, turintys įgytą fizinę negalią ir šiuo metu ne trumpiau nei 3 metus užsiimantys sportine veikla (n=5). Tyrimo metodai. Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimo tipas. Duomenų rinkimui pasirinktas pusiau struktūruoto interviu metodas. Su atrankos kriterijus atitikusiais tyrimo dalyviais susisiekta telefonu arba internetu, jie supažindinti su tyrimo tema, tikslu ir procedūra, susitarta dėl patogios vietos ir laiko tyrimui atlikti. Interviu atlikimo metu tyrimo dalyviams užduoti 2 pagrindiniai bei tikslinamieji klausimai, atsakant į su tyrimu susijusius klausimus. Gauti duomenys analizuoti teminės duomenų analizės principu, 6 etapais, pasitelkus kompiuterinę kokybinių duomenų analizės programą ATLAS.ti (versija 7.5.7). Rezultatai. Duomenų analizės metu išskirtos 2 pagrindinės temos: pirmoji – „Paskatos ir kliūtys pradėti sportinę veiklą“ suformuota iš 2 potemių, apimančių paskatas ir kliūtis pradėti sportinę veiklą; antroji – „Iššūkiai sportinėje veikloje“ sudaryta iš 3 potemių, kuriose atskleisti sportinės veiklos pradžioje kilę iššūkiai. Išvados: 1. Atskleista, kad fizinę negalią įgijusių asmenų pasirinkimą pradėti užsiimti sportine veikla po fizinės negalios įgijimo lemia paskatos ir kliūtys. Kaip paskatos pradėti sportinę veiklą nurodytas vidinis noras, naujos patirties siekis, savarankiškumo įrodymo siekis ir išorinė paskata, o kaip kliūtys – fizinis nepajėgumas bei informacijos trūkumas. 2. Išryškėjo, kad sportinės veiklos pasirinkimo pradžioje fizinę negalią įgiję asmenys susiduria su šiais iššūkiais: nepalaikančia aplinka, aplinkinių reakcijos baime, išėjimu iš komforto zonos.

ENThe aim of the study is to reveal psychological aspects faced by people who have acquired physical disability when choosing to engage in sports activities after acquiring physical disabilities. Research participants are aged 27 – 47, living in Kaunas and Vilnius, who have acquired physical disability and are currently engaged in sports activities for at least 3 years (n=5). Research methodology. The semistructured interview method was chosen for data collection. The participants of the study who met the selection criteria were contacted by telephone or the Internet, they were introduced to the subject, purpose and procedure of the research, agreed on a convenient place and time for the research. In the course of the interview, the participants of the study were asked 2 main and refereeing questions in response to questions related to the research. The data were analyzed using the principle of thematic data analysis, in 6 stages, using a computer program of qualitative data analysis. Answers to the questions related to the research. The obtained data are analysed using the principle of thematic data analysis, in 6 stages, using a computer program of qualitative data analysis (Atlas.ti version 7.5.7). Results. During the data analysis, two main themes have been identified: the first one - “Incentives and obstacles to starting a sporting activity” - is formed from two subthemes, including incentives and barriers to starting a sporting activity; The second one - “Challenges in Sport” - consists of 3 subthemes, which reveal the challenges posed at the beginning of sporting activities.It has been disclosed that incentives and obstacles to the choice of physically handicapped people to enter into a sporting activity after the acquisition of physical disability.As an incentive to start sporting activities, there is an indication of inner desire, the pursuit of new experience, the aim of proving independence and an external stimulus, and as barriers, physical inability and lack of information. 2. It emerged that at the beginning of the sport, people with physical disabilities face these challenges: unsupported environment, fear of the reaction of the people, exit from the comfort zone.