Mass : a contemporary interpretation of the canon

LTŠiuolaikinėje kūryboje išskirtini du pagrindiniai mišių kompozicijų tipai: liturginės mišios ir religinės muzikos žanrą reprezentuojančios mišios (kur interpretacijos ir muzikos kalbos laisvė didesnė, bet lieka galioti dvasingumo matas). Mišių žanras Lietuvoje nėra populiarus dėl naujumo mene sureikšminimo (o mišių kanonas reikalauja tradicinės muzikos kalbos) bei dėl pasaulėžiūros, kai nenorima pripažinti net krikščioniškų Europos kultūros šaknų (o mišių žanras nurodo į krikščionių liturgiją, ja remiasi). Norint sukurti tinkamą bažnytinę muziką, yra būtina dėkingumo Dievui nuostata, nes „eucharistija“ – tai dėkojimas. Tarp koncertinei scenai skirtų mišių galima išskirti dvi estetines pozicijas. Senajai (konstruktyviajai, simbolinei) atstovautų Balakausko Requiem, naujajai – Bartulio Requiem (konvencionalumas, egzistencializmas), Bajoro Missa in musica (ekspresyvusis individualizmas). Lietuvių kompozitorių mėgiama missa brevis artimesnė liturginių mišių tipui, bet kompozitorių siekiai dažnai neatitinka reformuotos liturgijos poreikių. Naujoji liturginė mišių kompozicija galėtų būti missa plena, sudaryta iš lakoniškų antifoninių ordinarium ir išplėtotų, meniškų proprium dalių. Būtina atsakyti į klausimą, kokios muzikos reikia apeigoms. Ar reikia autonomiškų opusų? Ar individuali muzikos kalba pajėgi tapti visuotine? Pavargusiems nuo individualizmo atvira perspektyva liturginių mišių modelyje, kai kompozitorius irgi yra Mišių slėpinio dalyvis, siekiantis ne saviraiškos, bet kūrybingos, Bažnyčios mokymo ir liturginių nuostatų formuojamos savo pasaulėžiūros raiškos. Tik ar tai bus laikoma menu?. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mišios; Liturginė muzika; Kompozicijos kanonai; Meno stilių kaita; Mass; Lithurgical music; Canons of composition; Change of artistic styles.

ENTwo key types of mass compositions are distinguished in the contemporary creative work: liturgical mass and mass representing the genre of religious music. The genre of mass is not popular in Lithuania due to prominence given to novelty in art and due to the world outlook when even the Christian origin of European culture is not recognised. In order to compose proper ecclesiastical music, the attitude of gratitude to God is necessary, as “Eucharist” means giving thanks. Two aesthetic positions may be distinguished among mass intended for the concert stage. The old (constructive, symbolic) is represented by Balakauskas’ Requiem, and the new one - by Bartulis’ Requiem (conventionality, existentialism), Bajoras’ Missa in musica (expressive individualism). Missa brevis loved by the Lithuanian composers is closer to the type of liturgical mass, but the objectives of composers often fail to meet the needs of the reformed liturgy. The new liturgical composition of mass could be missa plena, comprised of laconic antiphonic ordinarium and extended artistic proprium parts. It is necessary to answer the question what music is required for rituals. Are autonomous opuses needed? Is an individual language of music able to become common? For the those, who are tired of individualism in an open perspective in the model of liturgical mass, wherein the composer is a participant to the mystery of mass, striving for creative expression of own world-view, formed by church preaching and liturgical regulation, rather than self-expression. But would it be considered art?.