Socialiniai psichologiniai veiksniai, lemiantys sulėtėjusią kalbos plėtotę

LTHarmoningam vaiko vystymuisi būtinas normalus biologinis pradas. Tačiau ne mažiau reikšmingi socialiniai bei psichologiniai veiksniai. Normaliai vaiko raidai reikia šeimos, kurioje vaikas jaustųsi saugus, būtų mylimas ir rūpestingai globojamas. Nepalanki socialinė psichologinė aplinka sutrikdo vaiko raidą ir normalią kalbos plėtotę. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti neigiamus socialinius bei psichologinius veiksnius, galinčius tapti sulėtėjusios kalbos plėtotės priežastimis. Norint tai pasiekti, buvo analizuota literatūra, surinktos ir išnagrinėtos vaikų anamnezės, atliktas vaikų motorikos, sensorinių sistemų, kalbos tyrimas. Naudoti įvairūs tyrimo metodai: stebėjimas; per interviu buvo renkamos žinios apie tėvus; per pokalbius – informacija apie šeimą, vaiko kalbos raidą; prognozavimas. Žinios apie šeimą gali būti labai svarbios, prognozuojant vaikų kalbos sutrikimus. Apie tėvus rinkta tokia informacija: tėvų amžius vaiko gimimo metu, tautybė, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, santykiai su vaiku. Apibendrinime nurodomi nepalankūs socialiniai psichologiniai veiksniai, kurie gali tapti sulėtėjusios kalbos plėtotės prielaidomis: nedarni šeima; vieniša motina; ankstyvoji emocinė deprivacija; sutrikę tėvų ir vaikų santykiai; žemas tėvų socialinis sluoksnis; nepakankama kalbinė stimuliacija; per didelis kalbinių ir kitų pasiekimų reikalavimas; dvikalbystė šeimoje; prievartinis mokymas veikti dešine ranka. Taigi socialiniai psichologiniai veiksniai, lemiantys sulėtėjusią kalbos plėtotę, gali būti labai įvairūs.