Lietuvių fortepijoninė kultūra JAV

LTProfesionali lietuvių fortepijono mokykla JAV gyvuoja jau daugelį dešimtmečių, tačiau šis tyrinėjimo objektas vis dar aktualus. Lietuvių pianistų veikla minima periodinėje spaudoje, neretai pasiklystama smulkių faktų gausoje, trūksta apibendrinančių studijų, leidžiančių suvokti bendrąsias fortepijono kultūros raidos tendencijas, atskirų atlikėjų veiklos aptarimo visuminiame muzikos istorijos kontekste. Šiame straipsnyje susisteminama pirminė archyvinė medžiaga, nagrinėjama lietuvių išeivių fortepijoninė kultūra JAV: aptariamas fortepijono menas, analizuojamos koncertinio gyvenimo tradicijos, iškilių pianistų koncertinė veikla, apibendrinama fortepijono pedagogika, pažymimas pianistų įnašas į bendrąją egzodo muzikinės kultūros plėtrą. Lietuvių fortepijoninė kultūra JAV aptariama išskiriant kelis svarbesnius raidos etapus, sutampančius su tam tikrais istoriniais pokyčiais, kurie lėmė mažesnę ar didesnę tautos emigraciją. Šiuose istoriniuose tarpsniuose ryškėjo atlikimo meno ir pedagogikos plėtojimosi kryptys, suklestėjo iškilių menininkų veikla, stimuliavusi tolimesnę kultūros raidą. Didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos fortepijono kultūros plėtrai po Antrojo pasaulinio karo, kai į JAV emigravo ryškiausi menininkai. Tyrinėjant egzodo fortepijoninės kultūros tradicijas, pedagogikos ypatumus, remiamasi muzikologine literatūra, archyvinių duomenų, išeivijos periodinės spaudos analize, gyvų istorijos liudytojų, pedagogų bei jų auklėtinių pasakojimais, taip pat ir muzikos įrašais, saugomais J. Žilevičiaus ir J. Kreivėno muzikologijos archyve Čikagoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fotepijoninė kultūra; Lietuvių išeivija; Koncertai; Kompozitoriai; Fortepijono pedagogai; Repertuaras.

ENThe piano culture of Lithuanian emigrants, which has long been known to us only from episodic events, unfolds more and more and integrated into the common process of the national music art development. Intensive examination of the emigrants’ creative heritage stored in the archives has stimulated publications of notes, concert performance of manuscript opuses and analysis of the creative work of renowned artists. Many prominent pianists began their careers in Lithuania, improved their skills in exile camp in Western Europe and reached their artistic maturity already overseas. Some of them worked as accompanists and piano teachers, while others, who had better living and working conditions, appeared in concerts as soloists and chamber musicians. The Lithuanian piano school has been functioning in the USA for many decades, nevertheless, it has never been properly inquired into and discussed. The thesis is the first attempt to investigate into the problems of the sphere. By applying the historical analytical method, the author attempts to reveal the principle of piano culture variations, concert activities and repertoire of known artists. To this effect, records are analysed and concerts and other activities are discussed.