Soviet foreign policy in Eastern Europe in 1918-1991
- Anglų kalba / English
- Lietuvių kalba / Lithuanian
LTDabartinės Rusijos tarptautiniuose santykiuose ir užsienio politikos kryptyje tampa vis svarbesni geopolitiniai metodai. Tarptautiniai santykiai gali būti vertinami kaip abipusio prisitaikymo procesas, laisvės ir būtinybės sąveika. Straipsnyje svarstomos istorinės sovietų užsienio politikos pamokos ir politika Rytų Europoje 1918–1991 m. Siekiama atkreipti dėmesį į ideologines, civilizacines, geopolitines, moralines, asmenines, ekonomines ir kitas problemas, kurios grindžia ir leidžia vystyti užsienio politiką. Skaudi istorinė Sovietų Sąjungos patirtis rodo, kad istorija atkeršija už moralinių principų sulaužymą. Tačiau tokia išvada – spekuliatyvus tyrinėtojo atsakymas. Pirmiausia darbe nusakoma, kas buvo Sovietų Sąjunga, kokią vietą ji užėmė civilizacijos procese ir kokias užduotis sprendė. Apie sovietinio komunizmo fenomeną mąstoma platesnėmis vietos ir laiko kategorijomis. Aptariami SSRS ir Rytų Europos tarptautinių santykių civilizaciniai aspektai. Toliau išskiriami sovietų užsienio politikos periodai, kurie moksliškai dar nėra susisteminti. Taip pat aptariamos 1991 m. prasidėjusios naujosios Rusijos tapatybės paieškos šiuolaikinio pasaulio struktūrose. Užsienio politika – instrumentas, leidžiantis panaudoti praktikoje istorinį rusų visuomenės pasirinkimą. 1991 m. Rusija paskelbė savo pasirinkimą būti demokratiška, tačiau valstybės modelis nepasirinktas iki šiol. Šiuolaikinė istorija atskleidžia, kad konsolidacijos periode šalys negali išvengti etninės, nacionalinės ir religinės įtampos.
