Iš gyvenamosios aplinkos ir tėvynės pažinimo praeities

LTGyvenamosios aplinkos ir krašto pažinimo užuomazgos siekia XIX a. pradžią. Tačiau geografinės aplinkos poveikis istorijos raidai mokslininkų darbuose, vadovėliuose beveik neatsispindi. Daugiau keliama valstybių kilimo ir žlugimo problema. Žlugus Lenkijos -Lietuvos valstybei, buvo ieškoma atsakymo į klausimą, kas sąlygojo valstybės kilimą ir jos žlugimą. XIX a. pradžios mokyklų programose beveik nerandame užuominų ir apie Lietuvos istorijos dėstymą. Pasak Lietuvos mokyklų vizitatoriaus J.Chodzkos, “dėstyme daugiau dėmesio kreipiama į atskirus asmenis, o ne į bendrą tautos padėtį, priežastis ir padarinius, turinčius įtakos tautos augimui ir nuopoliui”(J.Chodzkos pranešimas apie lankytas mokyklas // VUB, f.2.KC. B.515.L.31). Nelengva tiksliai nurodyti, kada mokyklose buvo pradėtos gvildenti Lietuvos istorijos problemos, nes vizitatoriai nepaliko nuoseklių pranešimų apie dėstomuosius kursus. Kai kuriose mokyklose Lietuvos istorija pažymima VI klasių programose šalia Rusijos ir Lenkijos istorijos (A.Šidlauskas. Istorija Vilniaus universitete XVI a. pabaigoje- XIX a. pradžioje. V., 1989. P.99 - 100). Politiniai, socialiniai, kultūriniai XIX a. pabaigos pasikeitimai turėjo įtakos įvairiausioms visuomeninio gyvenimo sritims. Vyravusios pedagoginės teorijos (herbartizmas, spenciarizmas bei kitos) pasidarė neveiksmingos, neatitiko to laikotarpio gyvenimo reikalavimų. Pedagoginiuose raštuose išryškėjo negatyvus požiūris į esamą mokyklų sistemą.