Gamtinės pakraipos klubų plėtra Lietuvoje: pagrindinių tendencijų analizė

LTPaskutiniajame šio šimtmečio dešimtmetyje (1990-1999 m.) Lietuvoje ėmė plisti nauja, mažai praktikuota ekologinio ugdymo forma - gamtinės pakraipos klubai. Tai visuomeninės organizacijos, buriančios panašių interesų žmones. Pirmieji Lietuvoje tokių klubų veiklos tyrimų rezultatai buvo skelbti straipsnių rinkinyje “Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje” (“Žaliasis pasaulis”, V., 1997). Straipsnio autoriai apibendrino 1990-1996 m. laikotarpio duomenis. Šiuo metu ypač jaučiamas klubų veiklos pagyvėjimas, todėl buvo įdomu paanalizuoti dabartinę šio judėjimo būklę ir palyginti ją su ankstesniu laikotarpiu. Analizei reikalinga informacija abiem atvejais buvo gauta iš miestų ir rajonų švietimo skyrių pagal parengtus klausimynus. 1996 m. analizei duomenis pateikė 25 miestų ir rajonų švietimo skyriai. Informacija 1999 m. tyrimams gauta iš 39 miestų ir rajonų švietimo padalinių. Kiti rajonų ir miestų švietimo skyriai informacijos neatsiuntė. Kai kurie miestai ir rajonai informavo, kad veikia tik būreliai, o gamtinės pakraipos klubų nėra. Medžiagai apibendrinti buvo panaudota papildoma informacija, gauta iš Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro (jie vykdo projektą “Gamta šalia mūsų”). 1996 m. tyrimo duomenimis, 1990-1996 m. Lietuvos ugdymo įstaigose veikė 40 klubų. Šiuo metu pagal pateiktą informaciją vaikus ir jaunimą aplinkosauginiais ir kt. tikslais vienija 72 gamtinės pakraipos klubai. Taigi 1997-1999 m. įsikūrė net 32 nauji klubai. 14 klubų įsisteigė 1999m. Remiantis analizės duomenimis, pastebimas 1997-1999 m. klubinės veiklos pagyvėjimas rajonuose. Miestuose per šiuos metus įsikūrė 9 klubai, rajonuose - net 25. Labiausiai džiugina, kad judėjimas prasidėjo pradinėse mokyklose, pvz., “Žalioji svetainė” (Šiaulių Saulės prad. m -kla.).Apibendrinant miestų ir rajonų švietimo skyrių atsiųstą medžiagą ir lyginant su 1996 m. tyrimu, jaučiamas aktyvesnis domėjimasis klubų veikla, tačiau vis dar būna, kai švietimo skyrių atsakingi darbuotojai nežino pavaldžiose įstaigose veikiančių klubų, mažai domisi šia papildomojo ugdymo veiklos forma. 1996 m. ataskaitoje buvo minimos trys klubų kategorijos: mokykliniai, tarpmokykliniai ir šalies klubai. Daugiausia, kaip ir anksčiau, esama mokyklinių klubų (39), gerokai padaugėjo tarpmokyklinių. Jų dabar net 12, pvz., “Skraja (Biržų raj.), “Šimtakojis” (Panevėžys). Anksčiau jų buvo tik keli. Dirba 4 šalies klubai, pvz., Gargždas” (Gargždai), “Gervelė” (Marijampolės raj. bei kiti) ir 1 regioninis klubas (“Atžalynas”, Žemaičių Naumiestis). Taigi galima konstatuoti, kad atsirado ketvirtoji klubų kategorija - regioniniai klubai. Reikšminiai žodžiai: Ekologinis ugdymas; Klubas; Moksleivių užimtumas; Papildomojo ugdymo veiklos formos.

ENThe essay is devoted to analysis of activities conducted by some nature clubs. At this time this kind of undertakings has been especially revived. Research data of 1999 shows, that there are 72 clubs in Lithuania. They mostly are lead by biology and chemistry teachers. The most common objective of establishing clubs is nature protection and environmental study. There are 4 categories of nature clubs in Lithuania: school, interschool, regional, national clubs. The essay data shows how clubs activities are developing in the year 1990- 1999. Keyword: Club; Ecological education; Forms of additional education activities; Student employment; Union.