The First castle of Kaunas
LTXIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje buvo pastatytos keturios mūrinės pilys. Lietuvoje gerai išsilaikiusi Medininkų pilis. Pirmosios Kauno pilies pėdsakų nerasta antrosios Kauno pilies vietoje. 1989–2000 m. buvo vykdomi archeologiniai kasinėjimai, kurie suteikė papildomų duomenų apie Kauno pilies pirmąjį ir antrąjį statybų etapus bei plėtros procesą. Nauji radiniai daugeliu aspektų prieštarauja nuomonei, kuri vyravo iki tol. Straipsnyje aptariamos archeologinių ir istorinių tyrimų išvados, kurios liudija, kad pirmoji Kauno pilis XIV amžiuje stovėjo kitoje Nemuno ir Neries upių santakos vietoje nei dabartinė. Santakoje buvo susidariusi apie hektaro dydžio sala. Pirmoji pilis buvo pastatyta ant Neries upės aukštapelkės terasos šlaito, esančio apie 600 m į šiaurės rytus nuo Nemuno ir Neries upių santakos. Kauno pilies vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai. Tai buvo valstybinės reikšmės gynybinė tvirtovė, esanti vandens kelių sankryžoje. Apibendrinime teigiama, kad mūrinių pilių statymo tradicijos Lietuvoje susiformavo pasibaigus Gedimino valdymo laikotarpiui, tačiau jų būtinybė iškilo po Strėvos mūšio 1348 metais, kai kryžiuočių žygis tapo realia grėsme LDK sostinei Vilniui. Tikėtina, kad Kauno pilies statybos darbai prasidėjo 1359–1360 m., o pilis buvo pastatyta 1361 m. Krėvos, Lydos ir Medininkų pilys buvo pastatytos vėliau – apie 1370–1380 m. Kai kurios analogijos ir kaimyninių šalių pavyzdžiai leidžia daryti prielaidą, kad LDK mūrinių pilių statybų data galėtų būti ankstesnė, tačiau ji yra tik hipotetinė.Reikšminiai žodžiai: Archeologinis sluoksnis; Bokštas; Gardinės pilys; Gynybiniai grioviai; Kaunas; Kauno pilis; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Mūro tipas; Rašytiniai šaltiniai; 14 amžius; 14 cent.; Archaeological layer; Castellum castles; Defence ditches; Kaunas; Kaunas castle; Masonry construction; Tower; Written sources.
