Aukštųjų mokyklų studentų požiūris į patriotizmą kaip visuomenės gyvenimo reiškinį (laisvų samprotavimų ir vertinimų apibendrinimas)

LTPatriotizmo sąvoka apibūdinama itin lakoniškai: tėvynės meilė. Siekiant konkrečiau apibrėžti šį reiškinį būtina išskirti abu minėtus aspektus. Pirma, žmogus ar kokia žmonių grupė vieną ar kitą šalį, vietovę, regioną laiko savo tėvyne. Antra, tų asmenų santykį su pripažintąja tėvyne išreiškia jausmai priešingi nemeilei, neapykantai. Tokios aplinkybės lemia prieštaringą patriotizmo ugdymo procesą, kurio rezultatai dažnai nuvilia nemažą visuomenės dalį. Tikėtina, kad nukritus „geležinei uždangai“ susiklostė paradoksali situacija: Lietuvos piliečiams ne tik vis sunkiau sekasi puoselėti kilnius patriotinius jausmus, bet ir identifikuoti tėvynę kaip visumą. Europos valstybių sienos tampa simbolinės, o vieningos gimtos šalies įvaizdį stelbia atskiri gyvenamosios vietos pasirinkimo aspektai. Europiliečiams, taip pat lietuviams dažnai iškyla naujos, prieš 10-15 metų negirdėtos problemos. Tenka nuspręsti, kur palankesnės sąlygos mokytis, kurioje šalyje lengviau susirasti darbą ir uždirbti pinigų, kur maloniau ar pigiau atostogauti ir t.t. Kita vertus, esminiai socialinės ir ekonominės sistemos pokyčiai beveik neišvengiamai susiję su piliečių turtine diferenciacija, nusikalstamumo augimu, būtinybe labiau rūpintis savo, o ne kitų žmonių reikalais. Visa tai neskatina piliečių solidarumo, veikiau pavydą, įtarumą, įprotį nuolat skųstis ir kritikuoti. Be abejo, tokia visuotinės nemeilės atmosfera labai nepalankiai veikia šalies patriotų ugdymą.

ENOn the basis of the data of questionnaires by Vilnius students in this article there was made an attempt to clear up the way the academic youth understand patriotism, considering it an important value for Lithuania integrating into the Europian Union. The results of the sociological investigation evidenced the fact that peculiarities of the respondent’s attitude to patriotism were determined by the profile of the higher school and such factors as sex, background and culturale environment as well. On the whole students acknowledged the importance of patriotism as one of the major values of life. However it was not associated with any concrete personalities (Lithuanian politicians, artists, scientists, etc.). It became evident that there is a certain connection between the concept of patriotism and the consumer’s attitude of students: the greatest majority of those taking part in the questionnairy accentuated the necessity of choosing Lithuanian goods.