Adam Mickiewicz w międzywojennym Kownie
LTStraipsnyje pažymima, kad tarpukario Kaune nepaisant oficialių santykių su Lenkija nebuvimo (iki 1938 m.) tarp senesnės kartos inteligentų buvo jaučiamas susidomėjimas Lenkija, su nostalgija prisimenami ankstesni laikai, kai buvo lankomasi Varšuvoje ar Krokuvoje ir pan. Remiamasi lenkų žurnalisto Tadeušo Katelbacho (Tadeusz Katelbach), nuo 1935 m. gyvenusio Kaune, 1938 m. Varšuvoje išleista knyga "Už lietuviško mūro" (Za litewskim murem) ir joje pateiktais įspūdžiais. Toliau nagrinėjamas klausimas apie tai, kaip Adomo Mickevičiaus poezijos rinktinė, parengta ir išleista lietuvių kalba Mykolo Biržiškos iš pradžių Vilniuje 1919 m., o po to pakartota tarpukario Kaune (1927 ir 1930 m.), sukėlė Lenkijos mokslininkų, visų pirma, Vilniuje, audringą reakciją. Jei 1919 m. per daug nekreipta dėmesio, tai po antrojo ir trečiojo leidimo, kurie buvo ganėtinai pakeisti, lenkų mokslininkai iš Stepono Batoro universiteto Vilniuje pastebėjo, kad lietuviškuose vertimuose buvo pakeičiamos vietos, kurios rodė poeto glaudų ryšį su Lenkija. Kitas klausimas, kuriuo užsiėmė lenkų mokslininkai tarpukario Vilniuje, etnologas Mykolas Brenšteinas (Michał Brensztejn) ir filologas Janas Otrembskis (Jan Otrębski), buvo bandymas išsiaiškinti ar A. Mickevičius mokėjo lietuvių kalbą. Lenkų specialistai priėjo išvados, kad nemokėjo ir nesuprato. Straipsnyje argumentuojama, kad A. Mickevičius buvo lenkas, savo tėvyne laikęs Lietuvą ne etnine, o istorine prasme. Kartu pagrįsta laikoma Konstancijos Skirmunt 1930 m. išreikšta nuomonė, kad Adomas Mickevičius priklausė "trims istoriškai sujungtoms tautoms".
