Wileńskie Środy Mickiewiczowskie
LTLiteratūriniai Trečiadieniai tarpukario Vilniuje vykdavo buvusio bazilijonų vienuolyno mūruose esančioje didelėje salėje nuo 1929 m. spalio 9 d. Tai buvo autoriniai vakarai, paskaitos, skaitymai ir meniniai pasirodymai. Čia netoliese buvo ir vadinamoji „Konrado celė“, kurioje įrengta meno periodinių leidinių skaitykla. Joje taip pat vykdavo dalis Literatūrinių Trečiadienių renginių, į kuriuos rinkdavosi nuo 30 iki 200 dalyvių. Po paskaitos ar kito renginio, dar prieš diskusiją buvo paduodama arbata ir sausainių ar pyragėlių. Vakarai paprastai pasibaigdavo trumpais vokaliniais instrumentiniais koncertais arba Vilniaus teatrų aktorių ir literatų rečitaliais. Literatūrinių trečiadienių tradicija ėmė formuotis kiek anksčiau, nuo 1927 m. vasario 23 d., kai Stepono Batoro universiteto Dailiųjų menų fakulteto bibliotekoje vykdavo Trečiadienio klubo susitikimai su literatais. Remiantis tuometinės periodinės spaudos pranešimais ir kitais šaltiniais sistematizuojama medžiaga apie Vilniaus Literatūrinius Trečiadienius, kurių uždavinys buvo integruoti Vilniaus kultūros kūrėjų aplinką ir lenkų kultūrinių meninių bei mokslinių pasiekimų prezentacija. Iš kai kurių vakarų buvo organizuojamos tiesioginės 45 min. ar 1 val. trukmės radijo transliacijos. Dalis renginių buvo skiriama Adomo Mickevičiaus poezijai. Šie renginiai vadinami Mickevičiškais Trečiadieniais (Mickewiczowskie Środy). Straipsnyje jiems skiriama daug vietos, parodant ir tai, kaip konfliktas dėl paminklo A. Mickevičiui projekto 4-ojo dešimtmečio viduryje suskaldė Vilniaus lenkų visuomenę, ką atspindėjo periodinė spauda.
