LTStraipsnyje pristatomas tyrimas, kurio rezultatai atskleidė logopedo ir tėvų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaiką kaip partnerį, įveikiant kalbos ir kalbėjimo sunkumus. Nagrinėjamas tėvų ir logopedo požiūris į ikimokyklinio amžiaus vaiką kaip bendradarbiavimo proceso dalyvį, taip pat analizuojamos suaugusiųjų pastangos įtraukti vaiką į bendradarbiavimo procesą. Siekiama ištirti vaiko savijautą ir norus logopedo ir šeimos bendradarbiavimo procese. Paaiškėjo, kad dauguma specialistų linkę vienaip ar kitaip, vaikui ir pačiam specialistui prieinamais būdais į bendradarbiavimo procesą įtraukti vaiką. Logopedai labiau nei tėvai linkę pasitarti su vaiku apie jo problemas, nors žinoma yra situacijų, kur vaikas mažai ką gali pasakyti. Tėvai linkę domėtis paviršutiniškais dalykais. Tik mažuma tėvų domisi ir vaiko supratimu, jo poreikiais ir interesais.