Przyczynek do dziejów tajnych związków w Grodnie: (masoneria grodzieńska na przełomie XVIII i XIX w.)

LTNors istorijos šaltinių apie masonų organizacijas, veikusias buvusios LDK teritorijoje, yra išlikę mažai, tačiau remiantis kad ir fragmentiškais duomenimis pateikiama apibendrinta informacija, leidžianti susidaryti tam tikrą vaizdą apie masoneriją, veikusią XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje Gardine. Tam pasitelkiami bendresnio pobūdžio istorikų darbai, tyrinėję masonų judėjimo istoriją Žečpospolitoje ir padalintose jos žemėse, pakliuvusiose į Rusijos imperijos sudėtį. Pirmoji informacija apie masonų atsiradimą Gardine yra iš 1779 m. Tuomet į Gardiną iš Vilniaus ložės "Gerasis Piemuo" buvo deleguotas teisėjas Gurke plėsti masonų organizacinę struktūrą provincijoje. 1781 m. Gardine buvo įkurta ložė "L'heureuse Délivrance". Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje saugoma šios masonų ložės privilegija, datuota 1781 m. birželį, leidžia tiksliau suprasti apie jos sudėtį ir pirmąjį magistrą. Ložei priklausė tuometinis Gardino elitas iš grafo Tyzenhauzo aplinkos: gydytojai, architektai, pramoninkai, kariškiai. Po Žečpospolitos padalijimų masonų ložės dar kiek gyvavo, bet buvo priverstos sustabdyti savo veiklą. XIX a. pradžioje vėl jaučiamas masonų pagyvėjimas, nes masonystę aprobavo Rusijos caras Aleksandras I. 1817–1821 m. Gardine veikė masonų ložė "Žmonijos Draugai". Remiantis publikuotais ir Gardino bei Vilniaus archyviniais šaltiniais aprašoma jos struktūra, personalinė sudėtis, veikla. Tačiau Aleksandras I 1821 m. masonų ložes uždraudė. Kurį laiką masonai dar išliko, tačiau galiausiai turėjo nutraukti savo veiklą. Tokiomis sąlygomis buvo naikinami ir jų regalijos, archyvai.