LTAdomas Mickevičius invokacijoje į savo poemą "Ponas Tadas" mini šventą paveikslą, saugantį Naugarduko pilies kalną. Jau ne vienas skaitytojas ir tyrinėtojas laužė galvą, ką poetas turėjo omenyje. Straipsnyje šis klausimas yra nagrinėjamas apžvelgiant ankstesnes tris nuomones, iškeltas jau XIX a. pabaigoje, ir pateikiant savąją interpretacinę versiją, remiantis tiek rašytine, tiek ikonografine medžiaga. Prieinama išvados, kad Naugarduke buvo du šventieji paveikslai. Egzistavo stebuklingos ikonos kultas unitų cerkvėje ant pilies kalno, tačiau kartu buvo ir kultinis paveikslas katalikų Jėzuitų bažnyčioje. Nei vienas, nei kitas paveikslo originalas neišliko iki mūsų dienų. Tam tikrą supratimą apie Jėzuitų bažnyčioje buvusį paveikslą duoda vario raižinio reprodukcijos iš XVII a. pabaigos ir XVIII a. nutapyta kopija. Sunkiau yra apibūdinti kaip atrodė garbinta ikona. Neatmetama galimybė, kad Adomo Mickevičiaus jaunystės laikais Pilies Dievo Motina (Matka Boska Zamkowa) buvo laikoma barokinio stiliaus unitų ikona, žinoma jau iš 1654 m., tačiau tikrumo dėl to nėra. Laikoma, kad abu šventieji paveikslai egzistavo vienu metu, bet priklausė skirtingų tikybų šventykloms Naugarduke. Iki 1839 m., kai buvo panaikinta unitų bažnyčia, abu kultiniai paveikslai buvo garbinami. Tačiau privertus unitus sugrįžti prie ortodoksų tikybos, o buvusiai cerkvei ant Pilies kalno XIX a. viduryje galutinai nunykus, bėgant laikui katalikų visuomenėje senoji ikona užsimiršo. Dėl to ir įsigalėjo nuomonė, kad Pilies Dievo Motinos paveikslas esą buvo Jėzuitų bažnyčioje.