New loanwords from Western languages in Lithuanian: a threat to national identity?

LTSkolintų žodžių problema visada buvo svarbi lietuvių kalboje. Skolinimasis iš lenkų ir rusų kalbų dažnai buvo laikomas pavojingu nacionalinės kalbos išlikimui. Maža šalis siekė išgyventi didžiųjų tautų kaimynystėje, išsaugodama archajišką indoeuropiečių kalbą. 1991 m. atkūrus nepriklausomybę, atklydo naujų skolintų žodžių iš Vakarų, daugiausia iš anglų kalbos, taip pat iš vokiečių ir prancūzų kalbų. Daugelis kalbininkų tai vertina kaip grėsmę lietuvių kalbos grynumui, pastebėdami neigiamą skolinių poveikį gyvenimo būdui ir tautinei tapatybei. Pastaraisiais metais toks požiūris sustiprėjo. Ar skoliniai iš tikrųjų keičia lietuvių kalbą? Ką reikėtų daryti, kad tam būtų užkirstas kelias? Visos kalbos skolinasi žodžius, lietuvių kalba nėra išimtis. Skolinimosi mastai įvairiais laikais buvo skirtingi. Anglų kalbos įtaka stypėja visame pasaulyje nuo 1945 m. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir išnykus ilgalaikei izoliacijai nuo Vakarų Europos, skoliniai iš anglų kalbos paveikė lietuvių kalbos žodyną, sukeldami pavojų tarimui, kalbos morfologinei struktūrai ir sintaksei. Anglų, vokiečių ir prancūzų kalbos tapo kontaktinėmis kalbas. Internetas ir žiniasklaida prisidėjo kuriant globalią kultūrą, kuri atsispindi ir lietuvių kalboje. Kalbininkai siekia nustatyti žodžių statusą, priimdami skolinius ir atmesdami svetimybes, kurios keičia rašybą, morfologiją ir stiliaus ypatumus. Nė viena iš šių sąlygų nėra lengvai įvykdoma, kai skoliniai įsitvirtina šnekamojoje kalboje ir tampa žargono dalimi.