Konfessionelle Identitäten der Stadt Memel

LTKlaipėda nuo XVIII amžiaus buvo multikultūrinis, įvairiems tikėjimams tolerantiškas ir savo dvasia europietiškas miestas. Nors Klaipėdoje, kaip ir visoje Prūsijoje, nuo XVI iki XX amžiaus dominuojanti religija buvo liuteronizmas, čia, ypatingai karų su švedais metu, formavosi ir kitos – evangelikų-reformatų, anglikonų, Irvingo pasekėjų, Naujųjų Apaštalų bažnyčios, baptistų, katalikų ir judėjų – religinės bendruomenės. XVI amžiaus antroje pusėje – XVII amžiaus pradžioje Klaipėdoje buvo dvi – miesto ir kaimo – lietuviškos liuteronų bendruomenės. Liuteronybė stipriai paveikė lietuvininkų savivoką, mąstymą, gyvenimo būdą. Po 1709–1711 metų maro ypatingai sustiprėjus lietuvininkų maldingumui iš paprastų kaimo ūkininkų radosi Dievo Žodžio skelbėjai, sakytojai, ėmė formuotis itin išpopuliarėjęs surinkimininkų judėjimas. Kitų konfesijų bažnyčios apėmė labai siaurą Klaipėdos gyventojų sluoksnį. Pirmąją Reformatų bažnyčią sudarė po švedų karų į Klaipėdą atsikraustę kareiviai, Škotijos pavaldiniai. Prie šios bendruomenės vėliau prisijungė prancūzų hugenotai ir olandų pirkliai. Ilgą laiką ši bažnyčia buvo didžiausia konfesinių mažumų bažnyčia Klaipėdoje. Anglikonų bažnyčia, įkurta Klaipėdoje 1863 metais, tenkino ne tiktai praplaukiančių jūreivių, bet ir mažos vietinės diasporos religinius poreikius. Irvingo pasekėjų bažnyčia pradėjo veikti Klaipėdoje 1836-1838 metais. Daugelio konfesijų egzistavimas mieste ne skyrė jo piliečius, o tarnavo kaip juos vienijanti jėga ir suformavo savitą miesto gyventojų mentalitetą.Reikšminiai žodžiai: Klaipėda; Konfesija, tolerancija; Konfesinis identitetas; Konfesinė struktūra; Memelis; Religinis identitetas; Tapatybė; Confession; Confessional identity; Confessional structure; Identity; Klaipeda; Klaipėda; Memel; Tolerance.

ENKlaipėda has been multicultural, tolerant to various faiths and European in its spirit since the 18th century. Although Lutheranism was a predominant religion in Klaipėda, as well as in entire Prussia, from the 16th to the 20th century, other religious communities, such as evangelists-reformers, Anglicans, Irving’s followers, New Apostolic Church, Baptists, Catholics and Judaists, established there especially during the wars with Swedes. In the second half of the 16th century and at the start of the 17th century, Klaipėda had two communities of Lithuanian Lutherans: the urban and the rural one. Lutheranism had a great influence on Prussian Lithuanians’ self-image and life style. After the plague of 1709–1711, when Prussian Lithuanians’ religiousness strengthened in particular, prophets and announcers of God’s word emerged from ordinary rural farmers, the movement of serving mass at home [surinkimininkų judėjimas] started forming and became extremely popular. Only a very small part of Klaipėda residents belonged to churches of other confessions. The first reformers’ church consisted of soldiers, subordinates of Scotland, who moved to Klaipėda after the wars with Swedes. This community was later joined by the French Huguenots and Dutch merchants. This church was the largest church of confessional minorities in Klaipėda. The Anglican Church, which was established in Klaipėda in 1863, satisfied not only the needs of sailors stopping by Klaipėda, but also the religious needs of local diaspora. The church of Irving’s followers started its activities in Klaipėda in 1836–1838. The existence of a number of confessions in the city served as a force uniting its residents rather than separated them and formed their distinctive mentality.