LTKuršių nerijoje žmonės įsikūrė priešistoriniais laikais. Visą istorinį laikotarpį iškilusiam iš Litorinos jūros smėlio pusiasaliui grėsmę kėlė gamtos jėgos. XV-XVI a. miškų kirtimai atidengė smėlynus vėjo audroms. XVII a. smėlio audros užpustė gyvenvietes jūros pakrantėje. XVIII a. kilo grėsmė paties pusiasalio nupustymui į Kuršių marias. Pasitikus XIX a. imtasi aktyvios veiklos gelbėti pusiasalį želdinant smėlynus. Sumaniai panaudojęs vėją ir augalus per XIX a. jūros vėjo audrų pustomo smėlio dykynėje Žmogus sukūrė neregėto masto kraštovaizdžio architektūros paminklą. Šį žmogaus didžiulio triūso ir ekologinės išminties kūrinį 2000 metais UNESCO paskelbė Pasaulio paveldo kultūros vertybe, kurios vertingoji savybė - išskirtinės visuotinės reikšmės kultūrinis kraštovaizdis, iliustruojantis dramatišką žmogaus ir gamtos santykių istoriją.