Naujagimio nužudymo teisiniai ir medicininiai aspektai

LTTarptautinė bendruomenė iš visų prigimtinių žmogaus teisių prioritetu laiko žmogaus teisę į gyvybę. Dėl šios priežasties daugumos valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti atskiri skyriai, skirti nusikaltimams žmogaus gyvybei reglamentuoti. Taigi ir Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau tekste – BK), įsigaliojęs nuo 2003 m. gegužės 1 d., saugo ir gina kiekvieno žmogaus teisę į gyvybę kaip visų kitų teisių pagrindą, nes jei nėra gyvybės, beprasmės tampa ir visos kitos žmogaus teisės [1]. Naujajame Lietuvos baudžiamajame įstatyme įtvirtinta plati vertybių ir prioritetų sistema, todėl suprantama, kad kai kurių BK normų taikymas teismų praktikoje kelia probleminių klausimų, reikalaujančių gilesnės analizės. Vienas iš tokių probleminių klausimų – naujagimio nužudymo (BK 131 str.), padaryto ribotai pakaltinamos motinos, teisingas atribojimas nuo savo kūdikio nužudymo (BK 129 str. 2 d. 3 p.), kurį padaro psichikos sutrikimų neturinti ir pakaltinama motina. Medicininės, teisinės literatūros studijos bei baudžiamųjų bylų medžiagos ir jose esančios teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės leido padaryti išvadą, kad vienas iš pagrindinių kriterijų, suteikiančių teisę patraukti kaltininką baudžiamojon atsakomybėn už privilegijuotą nužudymą (BK 131 str.), yra nustatymas, kad savo naujagimio nužudymą veikė motinos nulemta gimdymo būsena.

ENThe international community claims that the right to life is a priority, compared to all other inherent human rights. Due to this reason, the majority of criminal laws in different countries provide individual chapters on the regulation of crimes against human life. Therefore, the Criminal Code of the Republic of Lithuania (hereinafter – the Criminal Code), which has entered into force on May 1st of 2003, protect and defend the right to life, as the basis for other rights, because all other human rights are meaningless, unless there is life [1]. The new criminal law of Lithuania embeds a broad system of values and priorities; therefore, it is understandable that the application of some CC norms raises some issues in the judicial practice and requires further analysis. One of such issues – a just separation between the homicide of a newborn (CC art. 131) committed by a mother with limited responsibility and the homicide of a newborn (CC art. 129 c. 2 p. 3) committed by a responsible mother without mental disorders. The analysis of medical, legal literary research, criminal cases and their judicial psychiatric-psychological examinations allows concluding that one of the main criteria, granting the right to punish the perpetrator for the privileged homicide (CC art. 131), is to determine whether the homicide of a newborn was influenced by mother’s childbirth condition.